Vasarą gamta mums dovanoja daug nuostabių gėrybių. Viena iš jų – miško uoga mėlynė. Žmogui ji svarbi tuo, kad joje susikaupia daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Kokios tos medžiagos ir kokia jų nauda mūsų akims bei visam organizmui, skaitykite šiame straipsnyje.
Pirmiausia susipažinkite su mėlynės išvaizda ir augimo savybėmis
Šią uogą žmonės vadina skirtingai – mėlynuogė, nemuogė, šilojėliai, trėškė, vaivorai. Tačiau geriausiai žinoma mėlynės pavadinimu. Lietuvoje mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) – paplitęs augalas. Gerai auga derlingame, drėgname, rūgščiame dirvožemyje. Tankių mėlynių sąžalynų gausu Pietų Lietuvoje ir jos pietryčiuose, ypač beržynuose, pušynuose, eglynuose ir kt.
Mėlynė yra nedidelis daugiametis krūmas, kurio šakniastiebis smarkiai šakojasi. Šakos ir keturbriauniai stiebai žali. Lapai trumpakočiai, iš abiejų pusių žali, smulkiai dantyti. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse. Žieduose yra nektaro. Puskrūmokšnis išgyvena apie 30 metų. Mėlynė žydi gegužės–birželio mėnesiais. Uogos – juodos su mėlynu apnašu, sultingos, saldžiarūgštės, malonaus aromato, prinoksta liepos–rugpjūčio mėnesį.
Vaistinei žaliavai vartojamos uogos ir lapai, kurie renkami prieš augalui pražystant ir žydėjimo pradžioje. Uogos renkamos prinokusios liepos–rugpjūčio mėnesį sausu oru, rasai išdžiūvus. Uogos vartojamos šviežios, šaldytos, džiovintos ir apdorotos.
Kokių naudingų medžiagų turi ši uoga?
Mėlynėse susikaupia daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Tuo galite įsitikinti, sužinoję, kokios yra tos medžiagos ir kokia jų gausybė.
Mėlynių uogose yra 86,5 proc. vandens, 8 proc. angliavandenių (gliukozės, fruktozės), iki 0,6 proc. pektino, 1,2 proc. organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, chino, maleino, oksalo, pieno), tanidų, antocianglikozido mirtilino, vitamino C, P, B1, B2, PP, karotino, inozito, mineralinių druskų (kalio, natrio, kalcio, mangano, fosforo, geležies), eterinio aliejaus.
Mėlynių lapuose yra iki 20 proc. tanidų, 1,6proc. arbutino, mirtilino, kvercetino, kvercitrino, vitamino C, karotino, organinių rūgščių, mineralinių druskų (kalio, kalcio, fosforo, mangano, chromo, geležies, vario).
Mėlynių galia akims
Nuo seno žinoma, kad mėlynės akims labai naudingos. Mėlynių uogos – tai vitamininga žaliava, kuri sustiprina regėjimo aštrumą, mažina akių nuovargį. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys.
Antocianai, mėlynių uogų sudėtyje esanti medžiaga, slopina pigmento rodopsino sintezę, saugo akies lęšiuką, stabdo kataraktos vystymąsi. Teigiamai veikia tinklainės kraujagysles, taip pagerindami tinklainės ir regos nervo mitybą, padeda išvengti tinklainės kraujosruvų. Be to, sustiprina matymą prietemoje ir sumažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje ar dirbant kompiuteriu.
Mėlynės naudingos ne tik tiems, kurių darbas reikalauja ypač gero regėjimo (vairuotojams, lakūnams, operatoriams, laikrodininkams), bet ir visiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, taip dirbtinėje šviesoje. Mėlynių uogos tinka sergantiesiems trumparegyste, senatvine toliaregyste, tinklainės distrofijomis. Tačiau šviežių uogų nesuvalgoma tiek, kad jų užtektų akių apsaugai. Be to, mėlynių sezonas labai trumpas, o akis stiprinti ir saugoti reikia ne tik vasarą, bet ir visus metus. Todėl bet kuriuo metų laiku akis galite pastiprinti preparatais, kurie gaminami su mėlynių ekstraktu.
Taigi dar kartą užtvirkinkime, kad medžiagos, esančios mėlynių ekstrakto sudėtyje, pagerina akių prisitaikymą prie tamsos ir šviesos, šalina akių nuovargį, gerina akių audinių kraujotaką bei stiprina tinklainės kapiliarus ir saugo nuo kai kurių akių ligų.
Nepamirškite ir pratimų akims
Regėjimui stiprinti išbandykite įvairius nesudėtingus pratimus, kurie tikrai neužims daug laiko. Ir jeigu pratimus kartosite kasdien, sumažinsite žalą savo akims.
▪ Nepasukdami galvos, pabandykite pažvelgti į tolimiausią tašką patalpoje. Tuomet nejudindami galvos pažvelkite žemyn. Stipriai užmerkite akis. Atsimerkę pabandykite žvilgsniu surasti tolimiausią tašką kairėje, po to – dešinėje. Galiausiai žvilgsniu apsukite kelis didelius ratus.
▪ Dažniau mirksėkite – tai padeda akims nesausėti, jas drėkina, o tai labai svarbu geram regėjimui.
▪ Kas valandą nors kelias minutes pasivaikščiokite. Tai padės akims pailsėti, nes jos bus užimtos kitokio pobūdžio veikla.
Kokios dar naudos mėlynės turi mūsų sveikatai?
Mėlynė padeda kompleksiškai gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas, viduriavimą, nes jų tanidai slopina uždegimą, padeda krešėti gleivinės paviršiuje esančioms baltyminėms medžiagoms. Žarnyno paviršiuje susidariusi plėvelė apsaugo ląsteles nuo nuolatinio dirginimo, o kartu mažina žarnyno peristaltiką, uždegimą, skausmą, gerina virškinimą. Uogų pektinai absorbuoja žarnyne esančias toksines medžiagas, mažina rūgimo ir puvimo procesus, drauge su organinėmis rūgštimis gerina žarnyno floros sudėtį ir veiklą.
Mėlynių uogos tinka sergant akmenlige, podagra, reumatu, glaukoma. Mėlynės gerina atmintį, stiprina raumenų jėgą, gerina pagyvenusių žmonių judesių koordinaciją. Jų nerekomenduojama gausiai vartoti ligoniams su padidėjusiu kraujo krešėjimu.
Gydymui vartojamos mėlynių uogų sultys. Jomis skalaujama esant gleivinės uždegimams (dantenų, burnos ertmės, ryklės ir kt.).
Mėlynių lapų užpilas (vienas valgomasis šaukštas susmulkintų lapų užplikomas stikline vandens) tinka sergant šlapimo pūslės uždegimu, tulžies ir šlapimtakių akmenlige. Nustatyta, kad biologiškai veiklios mėlynių medžiagos mažina cukraus kiekį kraujyje, tad jos padeda gydyti diabetą. Užpilas geriamas prieš valgį 3 kartus per dieną po stiklinę.
Liaudies medicina pataria gerti mėlynių arbatą nuo kosulio, cukraligės, pykinimo, skrandžio skausmų, šlapimtakių uždegimo, viduriavimo, kraujavimo ir t.t.