Kliniškai patvirtintas dar vienas – šiemet jau 9-as – meningokokinės infekcijos atvejis. Vienos Vilniaus ligoninės reanimacijoje gydomas aštuoniolikmetis moksleivis vakar dar buvo ištiktas komos. Į medikus jis kreipėsi penktadienio naktį.
Pranešimai apie vis naujas meningokokinės infekcijos aukas baugina, tačiau specialistai tikina, jog situacija panaši kaip ir ankstesniais metais, kai bakterija pareikalaudavo gyvybių, bet apie tai kur kas mažiau žinodavome. "Visuomenės dėmesys šiai infekcijai didelis, o kai kiekvienas atvejis išsamiai viešinamas, aprašomas, tai dar labiau skatina susidomėjimą. Galbūt ir gerai, nes stiprina diagnostinį budrumą, kita vertus, kelia didžiulį nerimą", – svarstė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2008 metais buvo registruoti 79 šios infekcijos atvejai (5 mirtys), 2009-aisiais – 69 (6 mirtys), 2010-aisiais – 36 (7 mirtys), pernai – 77 (7 mirtys), šiemet iki vasario 27 dienos – 8 (2 mirtys). Kaip liudija statistika, daugiausia sirgo vaikai iki 5 metų, paaugliai arba žmonės iki 30 metų.
Didesnių pokyčių neįžvelgė
ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės nuomone, dabartinės situacijos negalima vadinti nei meningokokinės infekcijos banga, nei protrūkiu, nes susirgimų ir mirčių skaičiai panašūs kaip ankstesniais metais. Meningokoko bakterija labai mėgsta šaltus orus, tad šiuo laikotarpiu dažniau susergama. Šaltuoju sezonu daugelį užklumpa gripas, kitos peršalimo ligos, kurių sukėlėjai pažeidžia nosies gleivinę, o tada nosiaryklėje gyvenančiam meningokokui lengviau įsiskverbti į organizmą, patekti į kraują ir sukelti žaibinės formos infekciją.
"Statistika panaši į pernykštę. Bandoma sieti šiemet nuo infekcijos mirusius 3 metų vaiką ir 18 metų merginą, tačiau šie atvejai skirtingi. Ligos protrūkis kyla tuomet, kai atsiranda tarpusavyje susijusių atvejų. Tarkime, jei vienoje klasėje suserga daugiau kaip 2 vaikai arba keletas asmenų iš vienos šeimos. Tačiau nei ankstesniais metais, nei tarp visų pernai susirgusių 77 žmonių nebuvo nė vieno susijusio atvejo", – kalbėjo D.Razmuvienė.
Anot A.Mickienės, lyg ir galima būtų teigti, jog nuo praėjusių metų lapkričio jaučiamas šioks toks ligos pakilimas, mikrobo cirkuliacijos suintensyvėjimas. Kita vertus, turima statistika nerodo akivaizdaus padidėjimo. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus daugiausia pacientų, sirgusių meningokokine infekcija, Kauno klinikinėje ligoninėje gydyta 2009-aisiais – 24 (pernai – 12). "Manau, reikia daugiau laiko situacijai įvertinti, nes žiemą sergamumas paprastai būna didesnis. Galbūt po pusmečio jau galėtume spręsti, ar iš tiesų vyksta tikras ligos pakilimas", – svarstė A.Mickienė.
Aiškaus cikliškumo, kas kiek laiko fiksuojami meningokokinės infekcijos pakilimai ir nuosmukiai, nėra. Sakoma, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, sergamumas padidėja kas keletą dešimtmečių. Visuomenės sveikatos specialistų žiniomis, šios infekcijos atvejų mūsų krašte buvo ypač padaugėję 1933, 1941, 1972 metais.Tarpsta nevėdinant patalpų
Žmonės stebisi, ar dabar – tarsi kokiame akmens amžiuje – nėra būdų žaibiškai pakertančiai bakterijai nugalėti. Vėl susidomėta pastaruoju metu vos ne visuomenės priešais tapusiais skiepais. Tačiau profilaktinės vakcinos yra sukurtos prieš visus meningokokų serotipus, išskyrus serotipą B, kuris Lietuvoje, kaip ir Europoje, yra pagrindinis meningokokinės infekcijos sukėlėjas. Beje, vakcinų nuo serotipo B sukėlėjo jau baigiama sukurti, viena jų – paskutinės klinikinių bandymų stadijos.
O kol kas bene svarbiausia – higiena. "Tokie elementarūs ir labai efektyvūs dalykai kaip kambarių vėdinimas, jų valymas drėgnu būdu. Žiemą ir suaugusieji, ir vaikai dažniausiai sėdi uždarose patalpose, kurių nei vėdiname, nei plauname, tik siurbliu pasiurbliuojame, sukeldami į viršų dulkėse tūnančius mikrobus. Sausas, dulkių persmelktas oras turi įtakos meningokokinei infekcijai plisti, nes mažina kvėpavimo takų gleivinės atsparumą užkratui", – aiškino D.Razmuvienė.
Meningokokas neatsparus nei teigiamai, nei neigiamai temperatūrai, ilgai neišgyvena, tačiau būnant uždaroje patalpoje, tarkime, nevėdintoje klasėje, kurioje yra sergančių vaikų, tikimybė pasigauti infekciją padidėja.
Perspėja dėl antibiotikų
Glaudų kontaktą su žmogumi, susirgusiu meningokokine infekcija, turėjusiems asmenims atliekama chemoprofilaktika – skiriama antibiotikų. Tačiau staigių pastarojo meto mirčių išgąsdinti gyventojai diskutuoja, kad net ir niekuo su ligoniu nesusijusiems žmonėms verčiau apdairiai išgerti antibiotikų, nei nukentėti nuo meningokoko.
D.Razmuvienė įspėja nedaryti to be medikų patarimo. "Gydytojas įvertins buvusio kontakto pobūdį. Jei vaikas tik įėjo į mokyklą ir išėjo, nebuvo vienoje klasėje su sirgusiu mokiniu, nebendravo, kodėl jis turėtų gerti antibiotikus? Vaistai veiks 10-20 dienų, o šansų susitikti su kitu bakterijos nešiotoju greičiausiai bus ir vėliau. Jei tas žmogus susirgs meningokokine infekcija, antibiotikai jau nebepadės, nes bus jų prisivartojęs be reikalo. Kam alinti organizmą? Antibiotikai nėra nekalti, turi šalutinį poveikį, taip pat ir imuninei sistemai", – priminė D.Razmuvienė.
Genetinis polinkis
Visas meningokokinės infekcijos aukas pasiglemžė žaibinės formos liga. Kitiems meningokokas sukėlė arba meningitą, arba meningoencefalitą, arba liga atsitraukė vien sloguojant ir karščiuojant. Kauno klinikose gruodžio pabaigoje gydytas sunkiai sirgęs vaikinukas jau buvo ištiktas komos, bet vis dėlto išsikapstė. Vasario 20 dieną čia paguldytas 29 metų vyras, kuriam ligą taip pat sukėlė meningokokas. Į reanimaciją jis pateko sunkios būklės, tačiau dar ne ištiktas komos. Šiuo metu pacientas sveiksta.
Pasak A.Mickienės, nuo šios infekcijos arba ištinka greita mirtis, arba, jei laiku pradedama gydyti, gana greitai pasveikstama: jau po poros dienų temperatūra nukrenta, ligonis ima vaikščioti, valgyti.
Mirštamumas nuo žaibinės formos ligos labai didelis visame pasaulyje. Manoma, kad ją lemia žmogaus genai. Juk kai kurie perserga išvis nepatirdami jokių simptomų. Tas pats mikrobas daugumai gyventojų sukelia paprasčiausią slogą.
"Jei susiklosto situacija, kai žmogus pagal savo genus, gautą kiekį mikrobų, jų agresyvumą pakliūva į turinčiųjų šansą susirgti žaibinės formos liga, medikai gali ir nespėti padėti, kaip nespėja niekas pasaulyje", – komentavo A.Mickienė.
Kalčiausia – liga
Medikės žodžiais, žmonės jau įsisąmoninę, kad infarktas ar insultas yra sunkios ligos, galinčios baigtis mirtimi. Tačiau reikėtų suvokti, jog ir dėl meningokokinės infekcijos kalti ne gydytojai ar dar kas nors, o liga, kuri Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, pareikalauja gyvybių. Skaudžiausia, kad dažniausiai ji užklumpa sveikus, stiprius, niekada nesirgusius žmones, tuos, kurių organizmas tiesiog pernelyg audringai reaguoja į užkratą. Nelaimė gali nutikti ir tuomet, kai meningokokine infekcija suserga asmuo, turintis tam tikrą imuninės sistemos defektą.
"Nors mėgstame nuolat kartoti, kad serga nusilpusio imuniteto žmonės, šiuo atveju tenka pasakyti, jog meningokokas pakerta labai jaunus ir sveikus", – kolegei pritarė D.Razmuvienė. Deja, neįmanoma iš anksto nustatyti, ar mūsų imuninė sistema gera.
"Dažnai serga maži, iki dvejų metukų, vaikai. Taip nutinka dėl to, kad meningokoko bakterija tarsi kokią kepurę yra užsidėjusi tam tikrą baltymą, kurio vaikų iki 2 metų imuninė sistema nesugeba atpažinti ir atmesti, nekovoja su juo", – pasakojo D.Razmuvienė.
Išduoda bėrimas
Meningokokinės infekcijos pradžia nesiskiria nuo gripo ar kitos peršalimo ligos: krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą, gali pykinti. Medikai ragina atkreipti dėmesį į meningokokinei infekcijai būdingą bėrimą. Iš pradžių jo gali nebūti, bet užklupus žaibinei formai išryškėja iš karto. Kita vertus, šio specifinio bėrimo maždaug 20 proc. ligonių apskritai neatsiranda, pasireiškia kiti meningito požymiai.
"Patarimas vienas: būti budresniems. Jei prasidėjo kokie nors peršalimo simptomai, apžiūrėkite vaiką, ar nėra bėrimo. Jis paprastai atsiranda ant blauzdų, šlaunų, liemens, pilvo apačioje. Bėrimą sudaro dideli vyšninės spalvos pilko atspalvio taškiukai, kurie gali susilieti į mėlynes iki 2 cm dydžio. Tačiau tos mėlynės dar nereiškia, kad žmogus mirs, kad jo neįmanoma išgydyti", – aiškino D.Razmuvienė.
Aistė Masionytė, lzinios.lt