Net iš sveiko žarnyno gali 13-15 kartų per dieną pasišalinti dujos. Kiekvieną kartą išsiskiria maždaug 40 ml dujų. Jų išmetimo greitis – 0,1-1,1 m/s. 60 proc. šių dujų sudaro azotas, 20 proc. – angliarūgštė, 15 proc. – vandenilis, 5 proc. – deguonis ir tik menką dalelę – priemaišos. Visos minėtos medžiagos, išskyrus priemaišas, yra bekvapės.
Regis, vyksta normalus, visiems žinomas fiziologinis procesas, bet jo “rezultatus” kiekvienas kaip įmanydamas stengiasi nuslėpti.
Viskas apie dujas
Organizmas iš maisto pasisavina tik jam reikalingas medžiagas, o nereikalingų – atsikrato. Tos medžiagos gali būti įvairių pavidalų: skystos, kietos ir dujinės.
Dujų žarnyne atsiranda dėl trijų svarbiausių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad valgant nuryjama nemažai oro (maždaug 2-3 ml su kiekvienu kąsniu). Viena jo dalis pasišalina atsirūgstant, o kita patenka į žarnyną. Tokiu būdu žarnyne atsiranda deguonies ir azoto. Šiek tiek dujų (daugiausia azoto) į žarnyną patenka pro kraujagyslių sieneles. Nemažai jų pagamina žarnyne gyvenančios bakterijos. Būtent jų gaminamos dujos gali pridaryti “nemalonumų”. Tiesa, angliarūgštė ir vandenilis yra bekvapiai, užtat indolas, skatolas, sieros vandenilis ir merkaptanas skleidžia ne itin malonų kvapelį. Juos bakterijos išgauna iš maiste esančių baltymų. Neretai į šią “puokštę” įsimaišo ir amoniako, adaverino, degiojo metano.
Pasigaminusios dujos susimaišo su žarnyne esančiomis gleivėmis ir suformuoja tirštas putas, sudarytas iš daugybės dujų burbuliukų. Šioms putoms slankiojant žarnynu iš vienos vietos į kitą, girdimas pilvo gurgėjimas. Susikaupę dujų burbuliukai ir yra pagrindinė nemalonių pojūčių priežastis: dujos iš jų negali laisvai pasišalinti, ima kauptis tuo pūsdamos vidurius (meteorizmas). Dėl to skauda pilvą, vargina nemalonus pilnumo jausmas, sutrinka maisto medžiagų virškinimas ir pasisavinimas žarnyne. Kuo blogiau pasisavinamas maistas, tuo daugiau žaliavos bakterijos turi dujoms gaminti. Žodžiu, susikuria ydingas ratas – dujų susikaupimas žarnyne skatina spartesnį jų susidarymą ir kaupimąsi.
Ką daryti?
Gali pasirodyti, kad meteorizmas nėra labai rimta liga. Tačiau ilgalaikis dujų susilaikymas žarnyne gali rimtai sutrikdyti sveikatą ir gyvenimo kokybę. Žarnyne susikaupusios dujos ištempia žarnų sieneles ir dirgina jose esančius receptorius, todėl gali pakisti žmogaus kraujospūdis. Pasireiškia žarnyno atonijos simptomai, sumažėja šlapimo išsiskyrimas, silpnėja virškinamųjų liaukų sekrecija, pakyla diafragma, pasunkėja kvėpavimas.
Meteorizmą būtina gydyti, kol jis nesukėlė rimtų sveikatos sutrikimų. Tradiciškai žmonės nuo įvairių virškinimo negalavimų geria aktyviosios anglies tabletes. Tačiau taip gydytis – neracionalu, nes aktyvioji anglis rezorbuoja į virškinimą patekusias toksiškas medžiagas. Tuo tarpu svarbiausios meteorizmo priežasties – dujų burbuliukų ji nesuardo. Tuo tikslu rekomenduotina vartoti specialius, dujų burbuliukus žarnyne suardančius vaistus – espumisan/5149″>ESPUMISAN.
ESPIMISAN – saugus ir gerai toleruojamas vaistas. Jis nepatenka į kraują ir veikia tik žarnyne, kur kaupiasi dujos. espumisan/5149″>ESPUMISAN suardo dujų burbuliukus, ir dujos iš organizmo gali laisvai pasišalinti. Gydant meteorizmą espumisan/5149″>ESPUMISAN kapsules rekomenduojama vartoti 3-5 kartus per dieną po 2 kapsules. Vaistą geriant išnyksta visi meteorizmo simptomai, o žmonėms, linkusiems į vidurių pūtimą, espumisan/5149″>ESPUMISAN kapsules patartina vartoti profilaktiškai.
Ne tik vaistai
Žmonės, dažnai kenčiantys nuo meteorizmo, turėtų pasirūpinti taip pat ir dujų kaupimosi žarnyne profilaktika.
Dujų gamyba žarnyne labai priklauso nuo suvalgyto maisto. Pavyzdžiui, pavalgius kopūstienės arba žirnienės ir išgėrus alaus, beveik visada išpučia vidurius. Panašiai atsitinka ir geriant gazuotus gėrimus. Dujų gamybą stimuliuoja organizmo nepasisavinami cukraus pakaitalai – ksilitas, sorbitas, maltozė. Jie virsta puikia žaliava dujas gaminančioms bakterijoms. Todėl vietoje jų geriau vartoti aspartamą, sachariną. Žarnyno bakterijos ir mieliniai grybeliai labai “mėgsta” cukrų. Todėl rekomenduojama saldumynus valgyti atskirai nuo produktų, turinčių ląstelienos (pavyzdžiui nuo rupios duonos, vaisių, daržovių). Ankštinėse kultūrose (žirniuose, pupelėse) yra daug organizmo nepasisavinamų medžiagų, kurios taip pat virsta bakterijų maistu. Kad taip neatsitiktų, reikia juos prieš virimą kuo ilgiau pamirkyti, periodiškai keičiant vandenį. Dujų gamybą skatina maiste esantys riebalai, todėl sveikiau valgyti liesą maistą.
Dujų susikaupimo žarnyne priežasčių gali būti daug. Tai gali sąlygoti nurytas oras, pavyzdžiui, valgant plaktą grietinėlę, kramtant kramtomąją gumą, kemšant maistą paskubomis arba valgymo metu kalbant. Šią problemą gali sukelti vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai. Jie sunaikina naudingąją mikroflorą, o jos vietą užima dujas gaminančios bakterijos. Vidurius gali pūsti ir dėl hipodinamijos, t.y. dėl nejudraus gyvenimo būdo.
Norint išvengti vidurių pūtimo, reikia atsisakyti dujų gamybą skatinančių produktų, valgyti ramiai, neskubant ir kuo daugiau judėti.
Šaltinis „Medicina visiems”