2007 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. X-1185 Lietuvos Respublikos Seimas nutarė 2008 metus paskelbti Blaivybės metais. Buvo parengta ir 2008 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 19 patvirtinta Blaivybės metų programa, skirta blaivybės idėjoms įprasminti ir skleisti, teigiamam požiūriui į blaivybę formuoti, sveikos gyvensenos nuostatoms stiprinti.
Šiuo metu, kai alkoholinių gėrimų pagaminama ir suvartojama vis daugiau, sunku net įsivaizduoti, kad maždaug du trečdaliai visų pasaulio gyventojų yra blaivininkai. Apie 600 tautų nevartoja alkoholinių gėrimų, nes taip lemia tradicijos, religinės ir kultūrinės nuostatos. Blaivybės idėjos yra įvairiai palaikomos maždaug 80 valstybių – alkoholį vartoti yra uždrausta arba stipriai ribojama: draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose, gatvėse, ribojamas perkančiųjų amžius, draudžiama arba ribojama alkoholinių gėrimų reklama ir t.t.
Blaivybės idėjos nesvetimos ir Lietuvoje. Jau 1858 m. spalio 11 d. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95% parapijiečių, ir per 2 metus alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Caro valdžia neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.
XX a. pradžioje sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybės idėjas skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 m. Kauno kunigai įsteigė Lietuvos katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 m. ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60000 narių, turėjo 72 arbatines, 20 knygynų, 3 prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas, rengė paskaitas, spektaklius.
Blaivybė – vienas iš veiksnių, padėjusių lietuvių tautai išlikti dvasiškai stipriai, išsaugoti laisvės ir nepriklausomybės siekius. Minėdami vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, nepamirškime paminėti ne tik tautos šviesuolių, prisidėjusių prie Valstybės atkūrimo, bet ir jų puoselėtų blaivybės, dvasinio atgimimo idėjų.
Valstybinio psichikos sveikatos centro informacija
Tel. 267 56 58
