Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių neinfekcinių ligų. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, sergančiųjų skaičius perkopęs net 400 mln. Šis skaičius auga ir toliau, o gydytojai endokrinologai sunerimę, jog cukrinio diabeto progresavimą gali paspartinti ir pasaulį ištikusi COVID-19 viruso pandemija.
Cukrinis diabetas yra endokrininė liga, kuomet dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos, gliukozė nepatenka į ląsteles ir ima kauptis kraujyje, sukeldama ląstelių badavimą. Rizikos faktorių šiai ligai yra daug: didelį vaidmenį atlieka nutukimas, netinkama mityba, žalingi įpročiai bei fizinio aktyvumo stoka, tačiau taip pat ligą galima ir paveldėti.
Cukrinis diabetas yra skirstomas į du tipus: I tipo diabetu dažniausiai suserga vaikai ir paaugliai, tai autoimuninė organizmo reakcija, kuri ardo kasos ląsteles, gaminančias insuliną, dėl ko sutrinka cukraus ir medžiagų apykaita. Labiausiai paplitusi diabeto forma yra II tipo cukrinis diabetas. Jis vystosi lėtai, insulinas organizme yra gaminamas, tačiau sumažėja organizmo reakcija į jį ir vystosi jam atsparumas, o cukraus kiekis kraujyje išlieka per didelis.
Dažniausi diabeto simptomai yra padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis, regos sutrikimai ir silpnas imunitetas. Būtent dėl jo cukriniu diabetu sergantys pacientai atsiduria didelės rizikos grupėje užsikrėsti pasaulį kaustančiu COVID-19 virusu.
„Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, sudaro bent 10 proc. visų hospitalizuotų pacientų dėl COVID-19 infekcijos. Apibendrinus daugelio pasaulio ligoninių duomenis, galime daryti išvadą, jog tų pacientų, kurių cukrinio diabeto kontrolė buvo geresnė, jų ir koronaviruso infekcijos eiga buvo palankesnė ir mirštamumas buvo didesnis. Apie 85 proc. mažiau mirė tų pacientų, kurie gerai kontroliavo glikemiją dar iki susergant COVID-19. Didesnis cukraus kiekis kraujyje silpnina imunitetą, dėl to tokie pacientai suserga dažniau ir jų ligos eiga būna sunkesnė“, – laidoje teigs LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė med. m. dr. prof. Birutė Žilaitienė.
Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, todėl ligos valdymo tikslas yra išvengti ligos komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas ar net galūnių amputacija. Sergant cukriniu diabetu ir jo tinkamai negydant, pacientai, pasak gydytojų, miršta ne dėl per didelio cukraus kiekio, bet nuo sukeliamo organų-taikinių pažeidimų, ypač nuo širdies ligų.
„Lietuvoje mes turime tarp diabetu sergančiųjų 50 proc. pacientų, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai labai tamprus ryšys tarp šitų dviejų ligų ir jos labai dažnai eina kartu. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis diabetu sergantiems pacientams“, – statistika laidoje dalinsis VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė, Endokrinologijos skyriaus vedėja, gydytoja endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė.
Diabetu sergančiam pacientui tenka išmokti tinkamai maitintis, skaičiuoti kalorijas, suvartojamų angliavandenių kiekį, koreguoti cukraus kiekį kraujyje, skatinti fizinį aktyvumą bei išmoksti taisyklingai susileisti insuliną. Gydytojų endokrinologų bendruomenė džiaugiasi, jog medicina žengia į priekį, kurdama naujos kartos vaistus, palengvinančius pacientams cukrinio diabeto gydymą.
Atsiradę naujieji vaistai ne tik mažina gliukozės kiekį organizme, bet taip pat mažina apetitą, nes būtent nutukimas ir viršsvoris provokuoja II tipo cukrinio diabeto ligą. Visgi, gydytojai vienbalsiai tvirtina, jog sėkmingas kasdienis ligos valdymas priklauso ir nuo pačio paciento įsitraukimo ir atsakingos savęs priežiūros.
„Jeigu reikšmingai yra sumažinamas svoris ilgam laikui, galima cukrinio diabeto remisija. Kalbant apie II tipo cukrinio diabetą, tai dalis vaistų didina apetitą, tačiau galime pasidžiaugti, kad šiai dienai turime naujų vaistų, kurie ne tik mažina cukraus kiekį kraujyje, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir mažina apetitą, leisdami sumažinti kūno svorį“, – pasakos LSMU ligoninės Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė ir Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos vadovė med. m. dr. prof. Džilda Veličkienė.
„Didelė tikimybė, jog šalyje bus ir antroji COVID-19 viruso banga, todėl turėdami ramesnį vasaros laikotarpį, tikrai galime tam pasiruošti. Jeigu geriami preparatai nepakankamai kontroliavo paciento cukraus kiekį kraujyje, jis turėtų bendrauti su savo gydytojais ir galbūt jam tiktų naujosios klasės neinsulininiai injekuojami medikamentai. Jie leidžiami tik vieną kartą savaitėje ir veikdami per kasoje gaminamus hormonus, panaudoja vidinius organizmo insulino rezervus, tam, kad kontroliuotų glikemiją. Todėl nedidėja svoris, kaip dažnai nutinka leidžiantis insuliną, mažesnė staigaus cukraus kiekio kraujyje nukritimo rizika, o tolimoje perspektyvoje jie apsaugo ir nuo širdies bei kraujagyslių ligų“, – teigs prof. B. Žilaitienė.
Palaikant normalų kraujospūdį galima išvengti pavojingų ligų
Neseniai tarptautiniame leidinyje buvo paskelbti Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programos duomenys, kurie parodė, jog mūsų šalies žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata. Nuo 2006 metų šalyje yra vykdoma programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų. Kartą per metus apsilankius pas šeimos gydytoją jiems yra nustatomi rizikos veiksniai, sudaromas individualus širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planas. Duomenys rodo, jog per paskutinius dešimt metų pagerėjo kraujospūdžio gydymas ir kontrolė, o tai, kad žmonės vis daugiau domisi, matuoja savo kraujo spaudimą ir laiku kreipiasi į gydytojus, gelbėja jų gyvybes.
Dažniausiai hipertenzija – aukštas kraujo spaudimas – būna ne viena ir ją lydi metabolinės ligos, išprovokuotos netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo. Vienas iš dažnesnių hipertenzijos palydovų – padidėjęs cholesterolio kiekis.
„Jeigu mes arterinę hipertenziją kontroliuotume, palaikytume normalų kraujo spaudimą, galėtume dešimt kartų išvengti insultų, šešis kartus mažiau būtų miokardo infarktų. Lietuvoje kol kas vyrauja ta nuomonė, jog mes galime susitvarkyti be medikamentų, bet iš tikrųjų taip nėra. Cholesterolis yra gera medžiaga, tačiau jeigu jo yra per daug, jis daro neigiamą darbą. Mes gimstam su švariomis kraujagyslėmis, o gyvenimo eigoje visi rizikos veiksniai pakenkia mūsų vidiniam kraujagyslių sluoksniui“, – teigs VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas prof. dr. Pranas Šerpytis.
Aktininė keratozė – saulės sukeliama odos liga
Metams bėgant žmogaus odoje galima pastebėti vis daugiau naujų, nerimą keliančių darinių. Kai kurie ne tik sukelia diskomforto jausmą, bet gali iššaukti ir sunkias ligas. Viena tokių – aktininė keratozė.
„Ši liga dar yra vadinama saulės keratoze, nes tai yra odos susirgimas, kuriam didelę įtaką daro saulė. Būtent jos spinduliai skatina šios ligos atsiradimą. Paviršinės odos ląstelių keratinocitų dauginimasis yra iškreipiamas, pažeidžiama jų DNR ir jos pradeda kitaip dalintis. Tai yra tarsi dėmės, plokštelės, gali būti rausvos ar pleiskanotos. Dažniausiai paryškėja po vasaros ir primena žaizdelę, kuri negyja“, – apie šią ligą pasakos bendrosios ir estetinės dermatologijos klinikos „CLINIC IN“ gydytoja dermatovenerologė, VU Medicinos fakulteto dėstytoja doc. dr. Rūta Gancevičienė.
