Nuo rugsėjo mokiniai valgys sveikiau! Toks galėtų būti šių mokslo metų šūkis. Tiesa, dietologams kai kurie šiemet patvirtintų mitybos taisyklių aprašo „perliukai“ kelia tik šypsnį, o mokyklų vadovai suka galvas, kaip ekologiškai vaikus pamaitinti už 4 litus. Viena vertus, norai atrodo geri, bet ar neprasilenkta su galimybėmis? Sriubai – ne!
Nuo šių mokslo metų, įsigaliojus naujai mokinių mitybos higienos normai, sriuba tapo mokiniams netinkamu patiekalu. Anot specialistų, sriuba įvardijama kaip menkavertis patiekalas. Neva ji turi mažai biologiškai vertingų medžiagų, užima didesnę skrandžio dalį, o mokinys greitai vėl jaučiasi alkanas. Tai nustatyta remiantis užsienio šalių praktika ir moksliniais tyrimais. Tiesa, dietologams tokios išvados kelia šypsnį. Anot jų, sriubą, ypač vėsiuoju metų laiku, kai lauke šalta, net patartina valgyti. Skystas šiltas maistas greitai sušildo organizmą. Aišku, skysčiai iš skrandžio pasišalina greičiau, bet tai nereiškia, kad dėl to sriubos pavalgęs asmuo greitai pasijunta alkanas. Juk ir sriubų visokių būna, jos kartais gali turėti net daugiau kalorijų už antruosius patiekalus.
4 litai
Mokyklų vadovams naujosios vaikų mitybos taisyklės kelia didelį nerimą. Jų įsitikinimu, keistai skamba ir jose numatytas reikalavimas tokius pačius karštuosius patiekalus tiekti mokiniams tik kas dvi savaites ar net 20 dienų.
Be to, direktoriai apgailestauja, kad valgyklos nesugebės už nustatytas sumas patiekti vaikams ekologiško ir sveiko maisto. Negali žinoti, gal šias taisykles rengę specialistai niekada nesilankė ekologiškų produktų turguje ir nežino, kad už 4 litus nelabai ten ko ir nupirksi. Akivaizdu, kad keičiant mokinių maitinimo taisykles, logika kertasi su galimybėmis.
“Neramu, kad metų viduryje galime turėti rimtų finansinių sunkumų – įklimpti į skolas, nes dabar, norėdami išsaugoti darbo vietas ir verslą, tiek mokyklų vadovai, tiek maisto produktus mokykloms tiekiančios įmonės susiduria su vis naujais reikalavimais. Bet kas bus tuomet, kai paaiškės, jog tai ne visai atitinka realias galimybes?“ – kalbėjo mokyklų vadovai.
Komentaras:
Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedra, visuomenės sveikatos specialistas Marius Strička:
– Nauja mokinių mityba atitinka visas normas, bet joje nėra nieko stebuklingo. Ji išliko tokia pati kaip ir anksčiau. Tiesa, ir ji neskatina mokinių maitintis sveikai. Pavyzdžiui, Suomijoje renkiesi iš kelių patiekalų – mėsos ar žuvies, tada įsidedi bulvių, ryžių arba grikių, o salotų pasirinkimas – kuo įvairiausias. Lietuvoje gauni vienarūšį maistą, nors apraše rekomenduojama, kad būtų galima pasirinkti iš trijų patiekalų. Man labai įdomu, kiek vaikų palieka nesuvalgyto maisto. Kiekvienas juk turime maisto produktų, kurių paprasčiausiai nemėgstame. Tarkime, atėjęs į valgyklą randi žuvies maltinuką, kotletą, bet garnyras prie visų patiekalų lieka tas pats. Bulvių košė ir burokėliai. Aš, asmeniškai, negaliu pakęsti burokėlių, reiškia, kad tą dieną daržovių aš iš viso nevalgysiu. Norint, kad vaikai valgytų, patiekalai turi būti jiems patrauklūs. Tai pasiekiama per įvairovę. Aprašyme nurodoma, kad siūloma vieną dvi dienas valgyti mėsą, vieną- žuvį, kitą – blynus. Primena sovietinius laikus, kai ketvirtadienis buvo Žuvies diena.
Pliusai, kad įvardintos E, kurių neturi būti. Bet nežinia, kas būtų, jei juos panaudotų? Nes Lietuvoje jie nedraudžiami. Kitas geras dalykas, kad dingo gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai ir šokoladukai – skanėstai, kuriais ištisas dienas maitindavosi mokiniai.
Niekas neįvertino, kiek realiai turi kainuoti pietūs. Todėl apie sveiką ir prieinamą mitybą nėra net ko kalbėti.
Lietuvos sveikata