Į odontologą kreipiamės dažniausiai tik tada, kai pradeda skaudėti dantį, iškrenta plomba ar nulūžta dantis. Dažniausiai aplink dantį esančių audinių ligos prasideda be ryškių simptomų, tačiau laiku nepagydomas uždegimas plinta ir apima siauras dantenų kišenes, esančias prie dantų kaklelio. Jei uždegimas apima ir danties emalį bei aplink esantį žandikaulio kaulinį audinį, dantis pradeda klibėti. Pacientai užmiršta elementarią burnos ertmės higienos svarbą, kuri šiuo atveju tampa ryškiausia ne tik profilaktikos, bet ir gydymo priemone. Apie periodonto ligų profilaktiką kalbamės su gydytoja odontologe LINA KASPARAITYTE.
Periodonto ligos – viena iš dažniausių dantų praradimo priežasčių
Žodis „periodontas“ reiškia „aplink dantį“. Audiniai, supantys ir palaikantys dantį, yra vadinami periodontu. Šių audinių uždegimas vadinamas periodontitu. Šis neretai baigiasi dantų netektimi. Pagrindinis periodonto ligų veiksnys yra dantų apnašos. Jose esantys mikroorganizmai sukelia periodonto audinių uždegimą ir nykimą. Bėgant laikui, minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis. Parodontozė yra beskausmė liga, todėl pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus odontologus, kai liga jau būna smarkiai progresavusi. Tuomet gydymas yra sunkus ir ilgas. Dėl to labai didelis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai Šią ligą galima kontroliuoti esant tinkamai burnos higienai bei nuolat lankantis pas specialistą.
Profesionali burnos ertmės higiena turi būti patikėta specialistui
Profesionaliosios higienos paskirtis – minkštųjų ir kietųjų dantų apnašų šalinimas specialiais instrumentais. Šios procedūros metu nulyginami ir nupoliruojami dantų šaknų paviršiai, poliruojamos nekokybiškos plombos, atliekamos gydomųjų tirpalų aplikacijos, pacientai mokomi taisyklingos burnos higienos, jiems parenkamos reikalingos burnos higienos priemonės ir metodai. Profesionaliąją burnos higieną atlieka burnos higienistas arba gydytojas odontologas. Procedūrų atlikimo dažnumas priklauso nuo paciento asmens higienos kokybės, akmenų kaupimosi intensyvumo. Taisyklingai ir kruopščiai dantis prižiūrintis asmuo profesionaliąją burnos higieną turėtų atlikti vieną kartą per metus. Sergančiajam periodonto ligomis profesionali burnos higiena turėtų būti atliekama kas 2–3 mėnesius.
Pagrindinė profilaktikos priemonė – kruopšti burnos ertmės priežiūra
Individuali burnos higiena – tai kasdienė burnos priežiūra. Svarbiausia tinkamai prižiūrėti burnos ertmę ir nepamiršti naudotis specialistų rekomendacijomis:
§ Svarbiausia išmokti taisyklingai prižiūrėti dantis ir dantenas, rūpintis dantenų sveikumu, o šiuo atveju daug ką lemia dantų priežiūros priemonių pasirinkimas. Valant dantis šepetėliu ir pasta, ant dantų ir dantenų aplikuojamos ir veikliosios pastų medžiagos (pvz., fluoras, augaliniai ekstraktai). Dantų pasta turėtų būti mažo abrazyvumo, praturtinta gydomosiomis medžiagomis: augaliniais ekstraktais, antiseptikais (pvz., chlorheksidino ar triklozano dariniais), fluoridais, mineralinėmis medžiagomis. Šios medžiagos veikia antibakteriškai, mažina uždegimą, mažina skausmą, greitina gijimą, gerina audinių mitybą, mažina apnašų ir akmenų susidarymą.
§ Sergant periodonto ligomis patariama naudoti švelnesnį šepetėlį užapvalintais šerelių galais: kai dantenų uždegimas ūmus – minkštą, numalšinus uždegimą – vidutinio kietumo, kad nežalotų dantenų. Dantų šepetėlio šereliai nepasiekia ir neišvalo apnašų iš tarpdančių, dantenų kišenių, pakrypusių dantų, kitų sunkiai pasiekiamų vietų. Todėl būtina naudoti kitas priemones tarpdančiams valyti: higieninius siūlus (floss) ir specialius tarpdančių šepetėlius. Jais tarpdančiai valomi vakare prieš dantų valymą.
§ Po burnos higienos būtina skalauti burnos ertmę gydomaisiais skalavimo skysčiais. Šie skysčiai naikina bakterijas, mažina skausmą bei uždegimą, apnašų kaupimąsi, skatina audinių atsinaujinimą. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, kadangi per ilgas vartojimas gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą.
§ Bakterijos taip pat kaupiasi ir ant liežuvio, todėl rekomenduojama naudoti specialius liežuvio valiklius. Išvalius liežuvį, lėčiau susidaro apnašos ant dantų, gerėja burnos kvapas. Valant liežuvį, braukiama po keletą kartų nuo šaknies galiuko.
§ Rezultatas bus pasiektas tik tada, jei pacientas ne tik naudos specialias priemones, bet ir tinkamai ir taisyklingai valys dantis. Valymo seka: kad būtų išvalytos visos sritys, dantys valomi paeiliui nuo vieno žandikaulio krašto iki kito, bei iš liežuvinės ir skruosto pusių. Valymo trukmė – 2–3 minutės. Svarbu išvalyti ir sunkiai dantų šepetėliu prieinamas vietas, nes čia ypač gera terpė bakterijoms kauptis. Dantenos turi būti masažuojamos lengvais sukamaisiais pirštų arba dantų šepetėlio spustelėjimais.
§ Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte (prieš ar po pusryčių) ir vakare prieš einant miegoti. Žinoma, dažnas dantų valymas nepadės, jei jis bus atliekamas nekokybiškai. Dažnai valyti dantų nepatartina, kadangi galima pažeisti dantų emalį bei dantenas. Geriau 2 kartus kruopščiai išsivalyti, o pavalgius išskalauti burną
§ Reikia nepamiršti, jog visas profilaktikos priemones reikia rinktis atsakingai, pasitarus su gydytoju odontologu.