Toks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse.
Pavojinga, nes be simptomų
Lietuvos glaukomos draugijos prezidentės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovės gydytojos oftalmologės prof. Ingridos Janulevičienės teigimu, svarbiausia informacija, kuria medikai norėtų perteikti gyventojams Glaukomos savaitės metu, – kad ligos pradžioje jokių simptomų nėra. „Yra ligų, kurios iš karto pasireiškia akių graužimu, ašarojimu, paraudimu, kai žmonės skundžiasi matymu tarsi pro rūką. Dažniausiai pasitaikančiu lėtinės atviro kampo glaukomos atveju jokių pradinių požymių nėra. Būtent dėl to liga vis dar dažnai diagnozuojama atsitiktinai, pvz., kai, norėdamas pasikeisti akinius, pacientas ateina pasitikrinti regėjimo. Todėl visi gyventojai, o ypač vyresni kaip 40-ies metų ir tie, kurių šeimoje yra sergančių ar apakusių dėl glaukomos, turėtų pasitikrinti profilaktiškai“, – teigia prof. I.Janulevičienė. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės pas oftalmologą turi suskubti Glaukomos savaitės metu. Ši savaitė skirta visuomenei informuoti, įspėti ją apie klastingą ligą, o profilaktiškai tikrintis galima visus metus.
Pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, jis ir turėtų patikrinti akies spaudimą, įvertinti regos nervą. Tiesa, ne visi šeimos gydytojai tai daro. Tokiu atveju jis turėtų parašyti siuntimą pas akių gydytoją. Taip pat siuntimą pas specialistą šeimos gydytojas turėtų išrašyti ir įtarus glaukomą. O jau akių ligų specialistą pacientas gali rinktis: ar apsilankyti savo poliklinikoje, ar universitetinėje įstaigoje.
Ar galima ligos nepastebėti?
„Galima, nes, organizmui senstant, regos nerve atsiranda pakitimų, kurie panašūs į sukeltus glaukomos, ir nėra lengva atskirti, ar regos nervas silpsta dėl normalių senėjimo procesų, ar dėl ligos“, – sako prof. I.Janulevičienė.
Kaip žinoma, metams bėgant žūsta įvairių organų nervinės ląstelės, ne išimtis ir regos nervas. Tačiau sergant glaukoma jos žūsta ne normaliu, o didesniu greičiu. Tai ir svarbu pastebėti, nes prarastų nervinių ląstelių jau nebesugrąžinsime. Sergant glaukoma regėjimas nebesugrąžinamas. Kita vertus, aklumo dėl glaukomos galima išvengti.
„Iš tiesų didžiausia problema ir yra diagnostika. Bėda, kad, glaukomai sparčiai progresavus, diagnostika labai paprasta ir aiški, tačiau padėti tokiam žmogui jau praktiškai neįmanoma. O ankstyvą glaukomą neretai diagnozuoti labai sunku, tačiau tokiu atveju yra veiksmingas gydymas, ir aklumo galima išvengti. Todėl raginu visus pasitikrinti. Tada, pacientui pasirodžius po metų, galėsime palyginti tyrimų rezultatus, matysime dinamiką ir galėsime įvertinti ar regos nervo silpimas natūralus, ar dėl glaukomos. glaukoma nustatoma pagal pokyčius per tam tikrą laiką“, – pažymi prof. I.Janulevičienė.
Kas daugiau rizikuoja?
glaukoma neužkrečiama, tačiau ji gali būti paveldima. Todėl, kaip minėta, žmonės, kurių šeimoje yra sergančiųjų, priskiriami didesnės rizikos grupei. Taip pat šiai grupei priklauso trumparegiai, sergantys akių hipertenzija (padidėjusiu akispūdžiu). „Ypač rizika didėja, kai akių spaudimas nevienodas, pvz., vienos akies spaudimas yra 16 mmHg, kitos – 24 mmHg. Tokį pacientą būtina tirti išsamiau“, – įsitikinusi profesorė.
Akių hipertenzija – vienas svarbiausių glaukomos rizikos veiksnių, tačiau pajusti šio simptomo taip pat praktiškai neįmanoma. „Kartais labai jautrūs ir ilgą laiką glaukoma sergantys žmonės akispūdžio padidėjimą gali nustatyti pirštais paliesdami akies obuolį ir pajusdami jo padidėjusį kietumą. Tačiau tokių jautrių žmonių labai nedaug. O ligos naujokus, kuriems glaukoma tik pradeda vystytis, jokios manipuliacijos ar akių testai apie grėsmingą ligą neįspės. Padėti laiku diagnozuoti gali tik profilaktiniai apsilankymai pas oftalmologą“, – sako medikė.
Normalaus statistinio europiečio akies spaudimas yra apie 15 mmHg (gali svyruoti iki 21 mmHg). Kartais sergant glaukoma akių spaudimas būna kelis kartus didesnis, t.y. apie 30 mmHg. Tačiau netgi esant tokiam aukštam akispūdžiui žmogus vis tiek ilgą laiką jokių simptomų nejaučia. Kita vertus, tai visiškai nereiškia, kad glaukoma aplenks visus normalų akies spaudimą turinčius žmones. Deja, bet yra ir normalaus spaudimo glaukoma.
Nors labiausiai paplitusi ligos forma – lėtinė atviro kampo glaukoma (80 proc. visų atvejų), kuri dažniausiai diagnozuojama vyresniems kaip 40-ies metų žmonėms, ši liga neaplenkia ir vaikų. Glaukomos formų yra daugiau kaip 40: įgimta (serga vaikai iki 2 m.), jaunatvinė glaukoma, normalaus spaudimo glaukoma (dažniausiai serga jauni žmonės), lėtinė uždaro kampo glaukoma, ūminis glaukomos priepuolis ir kt.
Gydymo tikslas – gyvenimo kokybė
Kadangi glaukomos formų daugiau nei 40, tad ir ligos gydymas labai individualus, ir vienam pacientui tinkami vaistai gali visai netikti kitam.
„Didžiausia problema, kai ateina žmogus, kuris jau skundžiasi akių graužimu, o, diagnozavus glaukomą ir paskyrus vaistų, šis nemalonus pojūtis nesumažėja. Pacientas lieka nepatenkintas, teigia, kad jam paskyrė blogų vaistų, nustoja juos lašinti, eina pas kitą gydytoją, kuris bando parinkti kitus vaistus ir t.t. Viso to pasekmė – kad gana ilgą laiką liga nėra tinkamai gydoma, dėl to progresuoja. Būtent todėl gydant glaukomą labai didelis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei: vaistai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir nebloginantys gyvenimo kokybės“, – pažymi gydytoja.
Gyvenimo kokybė kaip veiksmingo gydymo vertinimo kriterijus ne tik įtrauktas į Europos glaukomos draugijos, Pasaulio glaukomos asociacijos rekomendacijas, bet ir atsispindi Lietuvos sveikatos ministro pasirašytose glaukomos gydymo gairėse.
Naujiena – vaistai be konservantų
Daugumos vaistų, skirtų glaukomai gydyti, sudėtyje yra konservantų. Jų reikia, kad apsaugotų vaistą nuo užteršimo, kad jis būtų tinkamas vartoti. Iš kitos pusės, konservantai dar papildomai graužia ir sausina akis. Tad, lašinant tokių vaistų, paciento gyvenimo kokybė tikrai nepagerėja. Ilgainiui pacientas tiesiog pradeda bijoti tos minutės, kada reikės vartoti vaistų. Kita vertus, įlašinęs vaistų, kurie graužia akis, žmogus ima ašaroti, ir visi vaistai išbėga kartu su ašaromis. Tuomet turime situaciją, kad žmogus lyg ir gydomas, tačiau gydymo rezultatų nėra, nes vaistai nepasiekia tikslo, ir liga progresuoja. Todėl vaistų parinkimas yra labai aktualus klausimas gydant glaukomą.
Pastarųjų metų glaukomos gydymo naujiena – vaistai be konservantų (pvz., tafluprostas). Juose yra tik veiklioji medžiaga, kuri mažina akies spaudimą, o kenksmingo priedo nėra. Tai prostaglandinų analogų grupės preparatas, kuris kartu su beta blokatoriais yra pirmos eilės vaistas gydant glaukomą.
Taigi gydytojas paskiria arba vieno, arba kito vaisto. Ir pagal tai, ar akių spaudimas sumažinamas tiek, kiek norime, ar paciento gyvenimo kokybė gera, gydytojas sprendžia apie gydymo veiksmingumą. „Skirdami vaistų be konservantų, susiduriame su problema – jie nėra kompensuojami ligonių kasų. Nors daliai mūsų pacientų jie labai reikalingi. Jei atsigręšime į kitas šalis, pamatysime, kad šie vaistai nekompensuojami tik Afrikoje ar Indijoje, o visame civilizuotame pasaulyje ir netgi mūsų artimiausiuose kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje, su kuriomis visuomet bandome lygintis, jie kompensuojami, – teigia prof. I.Janulevičienė. – Praėjusių metų rudenį baigėme klinikinį tyrimą ir jo rezultatus išspausdinome tarptautiniame žurnale. Šis tyrimas naudingas tuo, kad jame dalyvavo tik tie glaukoma sergantys pacientai, kurie netoleravo jiems paskirto gydymo, t.y. skundėsi akių graužimu, sausumu ir pan. Vertindami žmonių nusiskundimus, naudojome specialų klausimyną. Paskyrėme vaistų be konservantų ir vėl paprašėme atsakyti į tuos pačius klausimus. Rezultatai parodė, kad ir subjektyviai (t.y. pagal pacientų atsakymus), ir objektyviai (t.y. pagal medicininį vertinimą – ašarų osmoliariškumą, akies paviršiaus sausumą, kt.) daliai pacientų vaistai be konservantų buvo geresnis pasirinkimas.“
Ateities perspektyvos
Šiandien vaisto, kuris išgydytų glaukomą nėra. „Tikrasis vaistas nuo glaukomos turėtų sustabdyti ganglinių ląstelių žūtį, t.y. veiktų biocheminį mechanizmą ląstelės viduje. Kol kas mokslininkai tokio būdo neatrado“, – sako profesorė.
Dabartinis glaukomos gydymas susiveda į rizikos veiksnių mažinimą, t.y. mažinamas akies spaudimas, gerinama akies, viso organizmo kraujotaka, gydomos gretutinės, galinčios turėti įtakos ir bloginti regos nervo būklę, ligos.