Bulvės nuo senų laikų buvo auginamos beveik kiekviename lietuvių ūkyje. Jos net ir šiandien tartum antroji lietuvių duona, kuri yra valgoma ištisus metus. Ši daržovė išsiskiria savo neutraliu skoniu, tad tinka prie sriubos, mėsos ir kitų patiekalų. Be to, daugelis lietuviškų patiekalų yra gaminama būtent iš bulvių. Bulvės ne tik skanios, bet ir naudingos. Tiesa, nereikėtų jomis piktnaudžiauti – bulvė išties kaloringa daržovė.
Nepaprasta paprastos bulvės istorija
Ar žinojote, jog bulvės kilmės šalis yra laikoma Pietų Amerika. Būtent Andų kalnuose vietiniai indėnai pradėjo auginti bulves. Europoje bulvės atsirado 1560 m., kuomet ispanai šią daržovę pargabeno iš Meksikos. Šios daržovės paklausa itin sustiprėjo pramonės perversmo metu XVIII – XIX a. Nieko keisto, nes tuo metu žmonėms reikėjo pigaus ir greitai energijos suteikiančio maisto, o bulvės kaip tik tokios ir buvo. Greitai bulvės paplito po visą pasaulį ir dabar, tikriausiai, nerastume nei vieno žmogaus, kuris nėra ragavęs šios daržovės.
Bulvių žiedai – vienur puošimui, kitur – vaistams
Ar žinojote, jog Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI žmona, karalienė Marija Antuanetė mėgdavo bulvių žiedais pasipuošti – ji bulvių žeidus segdavo į savo plaukus? O štai lietuviai, kitaip nei prancūzai, pasižymėjo praktiškumu ir originalumu. Jau nuo senų senovės mūsų protėviai ieškojo gydomųjų savybių gamtoje. Tas gydomąsias savybes jie sugebėjo įžvelgti ir bulvėje: yra žinoma, kad bulvių žiedai Lietuvoje buvo naudojami liaudies medicinoje. Žmonės tikėjo, jog bulvių žiedų arbata gali padėti kovojant su vėžiu ar moteriškomis ligomis, o štai karštų bulvių kompresas buvo naudojamas kaip vaistai nuo kosulio.
Bulvių nauda mūsų sveikatai
Kalis, vitaminas B6, maistinės skaidulos, vitaminas c – tai tik kelios mineralinės medžiagos, kurių yra gausu bulvėse. Bulvėse esantis kalis yra naudingas siekiant sumažinti kraujo spaudimą, vitaminas yra B6 reikalingas gerai širdies sveikatai palaikyti, o maistinės skaidulos gerina virškinimą. Tačiau bene viena svarbiausių maistinių medžiagų, kuria išsiskiria bulvė, yra cholinas, kuris reikalingas atminčiai, miegui gerinti.
Senos bulvės – nuodingos?
Ar pastebėjote, kad ant kai kurių bulvių atsiranda žali ruožai? Kodėl taip yra ir ar tokias bulves galima valgyti? Pasirodo, ilgą laiką stovėjusios bulvės tampa nuodingos – savyje jos ima kaupti nuodingas medžiagas, tokias kaip solaninas ir čakoninas, dėl kurių atsiranda žalia spalva ant bulvės. Solaninas pasižymi karčiu skoniu, toksiškumu.
Čakoninas kaupiasi bulvių lupenose, todėl ruošiant bulves jas visada geriau nulupti. Daugiausia solanino ir čakonino yra randama pažaliavusiose ir senose bulvėse, todėl tokių bulvių reiktų vengti. Kenksmingos medžiagas išsiskiria vandenyje, kuomet bulvės yra verdamos. Apsinuodijus šiomis medžiagomis žmogui svaigsta galva, jį pykina, karščiuojama. Vaikai yra daug jautresni šioms toksiškoms medžiagoms.
Taigi, valgykite tik šviežias ir nepažaliavusias bulves. Ir nepamirškite nepiktnaudžiauti šia, lietuvių mėgstama daržove, mat ji „eina“ į kūną.
Pabaigai – klausimas pamąstymui: ar verta paprastą bulvę iškeisti į saldžiąją batatą?
Iš Pietų Amerikos kilusi saldžioji bulvė batata netruko užkariauti mūsų prekybos centrų lentynas ir pirkėjų širdis. Tikriausiai nieko nenustebinsime pasakydami, jog batatos savo maistine medžiagų verte daug pranašesnės už paprastas mūsų bulves. Taip pat jos turi begalę kitų, žmogaus organizmui naudingų savybių (reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, stiprina imunitetą). Batatos yra mažiau kaloringos nei paprastos bulvės, jos savo sudėtyje turi vitaminų A, C ir B, mineralų – kalio, fosforo, mangano, jos yra puikus beta karotino šaltinis.
Taigi, kuri bulvė šiandien atsidurs ant Jūsų valgomojo stalo?
L.Rimgailė
