Anglijos Readingo universiteto mokslininkai teigia, kad maistas, kuriame
gausu augalinių cheminių medžiagų, padeda kovoti su atminties sutrikimais,
užklumpančiais senatvėje. Mėlynių ir kitų augalų naudą jie aprašo žurnale „Free
Radical Biology and Medicine“.
Mokslininkai stebėjo pacientus, kurie 12 savaičių maitinosi pagal specialią
mėlynių dietą ir pastebėjo, kad po trijų savaičių pacientų atmintis pagerėjo,
jie ėmė geriau atlikti erdvines darbo užduotis, reikalaujančias atminties.
Gerėjimas progresavo per likusias eksperimento savaites.
Mėlynėse yra daug flavanoidų, ypač antocianinų ir flavanolų. Nors tikslus šių
augalinių molekulių poveikis smegenims nežinomas, įrodyta, kad jos sugeba
pereiti „kraujo-smegenų barjerą“. Manoma, kad jos veikia mokymąsi ir atmintį,
stiprindamos neuronines (smegenų ląstelių) jungtis, tarpląstelinius signalus ir
neuronų atsinaujinimą.
Molekuliniu lygmeniu tiek trumposios, tiek ilgosios atminties kontrolė yra
vykdoma neuronuose. Mokslininkai įrodė, kad hipokampuso ląstelėse flavanoidai
stimuliuoja tam tikrą signalinių baltymų grandinę. Ši smegenų dalis yra
atsakinga už atmintį ir mokymąsi.
Tyrimui vadovavo molekulinės mitybos dėstytojas dr. Jeremy’is Spenceris, juose
taip pat dalyvavo psichologė dr. Claire Williams ir biomedicinos specialistas
dr. Mattas Whitemanas. Pasak J. Spencerio, silpnėjančios atminties problemą
mokslininkai nuo seno siūlė spręsti gausiomis šviežių vaisių dietomis.
„Prieš tai mes parodėme, kad flavanoidų junginiai turi įtakos atminčiai, o dabar
žinome ir tai lemiančius mechanizmus“, – teigė J. Spenceris. „Šie tyrimai ne tik
moksliškai pagrindžia mėlynių teikiamą naudą, bet taip pat skatina ateityje
dietas naudoti kaip atminties gerinimo būdą. Mūsų komanda rengiasi išplėsti
tyrimus ir stebėti flavanoidų dietos įtaką alzheimerio liga ir kitais
kognityviniais susirgimais sergantiem žmonėms“, – kalbėjo M. Whiteman.
