Gydytojai ligonių nebegydys. Jie tik išrašinės vaistus bendriniais pavadinimais, o vaistininkai, išrikiavę prieš ligonį preparatų pakuotes, leis rinktis. Bet ar tikrai ligonio apsisprendimą nulems pakuotės kaina? Planas, kurį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė vildamasi sumažinti vaistų kainas ir pagerinti jų prieinamumą, neatlaiko nei medikų, nei pacientų kritikos.
Maždaug 17 mln. litų. Tiek turėtų padidėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos antrąjį šių metų pusmetį, kai PVM kompensuojamiesiems vaistams šoktelės nuo dabartinių 5 iki 19 procentų. O jei išlaidos dėl didelės bazinės kainos pūsis toliau, minėto biudžeto nepriteklius padidės dar 53 mln. litų.
Neatsitiktinai SAM parengė planą, kaip sumažinti PSDF biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Viliamasi, kad tai sudarys galimybę už tą pačią sumą pinigų nupirkti daugiau ir geresnių vaistų.
Priemonių, kuriomis būtų siekiama šio tikslo, numatyta įvairių. Tai ir to paties poveikio vaistų grupavimas, kompensuojant pigiausio vaisto kainą. Ir vaistų grupavimas pagal veikliąją medžiagą, nesvarbu, kokia būtų jų forma (milteliai, inhaliatoriai, tabletės ir kt.).
Tai ir užmojis sumažinti generinių (preparatų, kuriuos, pasibaigus patento galiojimo laikui, imasi gaminti įvairūs gamintojai) vaistų kainas. Ir seniai beregėtos kvotos: šįkart jos susijusios su vaistais, kuriems kompensuoti išleidžiama daugiau nei 1 procentas PSDF biudžeto lėšų.
Tokiems vaistams planuojama sudaryti išlaidų ribojimo sutartis. Be to, planuojama net tikrinti, ar tie vaistai skiriami ir kompensuojami pagrįstai.
Pagaliau prisiruošta nustatyti maksimalius antkainius vaistinėms ir didmeninėms vaistų prekybos įmonėms. Ketinama net įvesti prievolę: kompensuoti tik vaistus tų farmacijos įmonių, kurios laikosi Vaistų rinkodaros kodekso.
Tarp šių ir kitų taupymo link turinčių vesti priemonių yra ir nemažai įpareigojimų gydytojams: jie turės rašyti receptus tik bendriniu (kartais tai vadinama tarptautiniu) pavadinimu.
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama ne visa, bet bazinė vaistų kaina. Ji nustatoma pagal pigiausių konkrečios grupės (panašaus veikimo) vaistų kainą. Kad ir kokį žmogus pirktų tos grupės preparatą, valstybė vis tiek išleistų tiek pat pinigų -didėja arba mažėja tik paciento mokama priemoka.
Tačiau SAM iš taupumo norėtų vaistų parinkimo funkciją priskirti vaistininkams. Taip nutiktų, jei receptai būtų rašomi bendriniu vaistų pavadinimu. Ar tai duotų PSDF biudžetui naudos? Ir kokios naudos iš to gautų patys pacientai?
Iki 2002-ųjų receptuose buvo nurodomas tik firminis vaistų pavadinimais. Maždaug tuo metu susiformavus vaistinių tinklams, pakeista ir receptų rašymo tvarka – buvo nuspręsta, kad juose turi būti nurodomas tik bendrinis (tarptautinis) preparato pavadinimas.
Tačiau vėliau buvo pasiektas kompromisas: receptus imta rašyti bendriniu pavadinimu, bet jei reikia, nurodomas ir firminis vaistų pavadinimas. Iniciatyvos pakeisti galiojančią tvarką anuomet ėmėsi ir pacientų organizacijos, ir gydytojai. Pastarųjų nuomone, viską patikėjus vaistinių tinklams, šie kokius norėjo, tokius vaistus ir pardavinėjo.
Gydytojas negali kontroliuoti gydymo. Tai pagrindinis argumentas, kuris ir dabar neleidžia medikams eiti į bet kokius kompromisus su tokį taupymo planą parengusia SAM.
?Mūsų nuostata griežta: receptuose turi būti nurodomas firminis vaistų pavadinimas", – nukirto Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas, Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos gydytojas Liutauras Labanauskas.
Jis sakė pats neseniai patyręs, kas nutinka, kai ligonius imasi gydyti vaistininkai. "Paskyriau gydymą alergijos ištiktam vaikui. Bet netrukus sulaukiau sunerimusios motinos skambučio: vaistai nepadėjo", – pasakojo L.Labanauskas. Negalėdamas tuo patikėti, gydytojas ėmė klausinėti motiną, kuo ji maitinanti savo atžalą. Galbūt produktais, kurie alergizuoja? Galbūt namie yra kitokių alergiją sukeliančių veiksnių?
"Galop kalbantis paaiškėjo, kad mano paskirtus vaistus – ilgiau veikiantį preparatą "Prednisolonum" parduodama vaistininkė pakeitė gydymą. Ji patarė motinai, kad ši vaikui duotų triskart mažesnę dozę, nei buvau paskyręs. Motina tam net nesuteikė reikšmės, bet gydomojo poveikio juk nebuvo", – pyktelėjo pašnekovas.
LGS nuomonė – kategoriška: bandymas keisti galiojančią receptų rašymo tvarką atskleidžia ne ką kita, bet vaistinių tinklų interesus.
Kelių tinklams nepriklausančių, Vilkaviškyje esančių vaistinių savininkas vaistininkas Antanas Švarcą laikosi nuostatos, kad receptuose turi būti nurodomas firminis vaistų pavadinimas.
Pagrindinis vaistininko argumentas -šeimos ar bendrosios praktikos gydytojai geriausiai žino savo pacientų finansines galimybes. Jie žino, kiek už vieno ar kito gamintojo vaistus tektų primokėti, todėl gali parinkti ligoniui labiausiai priimtiną variantą.
"Mano patirtis rodo, kad gydytojai randa, kaip pasufleruoti vaistininkams, kad šie parduotų norimo gamintojo vaistus, – sakė A.Švarca. – Jie ir ant atskiro lapuko firminį vaistų pavadinimą užrašo, ir recepto kampe jį brūkšteli: tikslą pasiekia.
O mes, vaistininkai, kartais atsiduriame kvailio vietoje, nes, pasiūlę žmogui pigiausių vaistų, neretai išgirstame: "Oi, ne! Ne tokių vaistų daktaras liepė nusipirkti".
A.Švarcos nuomone, kai medikai išrašo receptus firminiais vaistų pavadinimais, bent jau aišku, kokiems gamintojams jie jaučia prielankumą.
Astmos klubų asociacijos pirmininkė Eglė Kvedaraitė sakė, kad Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba laikosi nuostatos: anaiptol ne visas ligas gydant tinka vaistai, kurių receptai rašomi bendriniais pavadinimais.
Dauguma kompensuojamųjų vaistų – tai lėtinėms ligoms gydyti skiriami preparatai. Juos tenka gerti nuolat. O lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms gydytojai ne iš karto sėkmingai parenka tinkamų vaistų. Skiriama vienų, kitų, kol pasiekiama norimo rezultato.
Jei receptai butų išrašomi bendriniu vaistų pavadinimu, medikų pastangos parinkti tinkamą gydymą nueitų perniek.
"Jaunesni žmonės vaistinėje gal ir prisimintų, koks jų vartojamų vaistų pavadinimas.
Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms dėl to kiltų keblumų. Jų atmintis susilpnėjusi, todėl, vaistininkui parinkus, jiems gali būti parduotas ir visai netinkamas preparatas", – kalbėjo E.Kvedaraitė.
Anot pašnekovės, to paties bendrinio pavadinimo vaistai veikia skirtingai. Šalutinis poveikis priklauso ir nuo jų veikimo laiko, ir nuo papildomų cheminių medžiagų, ir nuo organizmo reakcijos.
Tarp žmonių, išmanančių vaistų rinkos žaidimo taisykles, netrūksta abejojančių, ar naujoji taupymo politika nuskaidrins vaistų rinką.
Pasikliauti vien doro vaistininko sąžine būtų neįmanoma: gamintojų ir vaistinių tinklų susitarimai būtų neišvengiami. Kita vertus, kas atsakytų už ligoniui padarytą žalą, jei jam būtų parduotas preparatas, tarkime, su alerginę reakciją sukeliančiu natrio disulfitu? Šios cheminės medžiagos neretai į vaistus dedama kaip konservanto.
Ir tik gydytojas, žinantis paciento reakciją, vaistų su sulfitais nė nepaskirs. Bet preparatai be jų – brangesni. Tad kas pasiūlytų pacientui tinkamiausią išeitį?
Ar bus sutaupyta, pakeitus receptų rašymo tvarką, medikus abejoti verčia ir kitos priežastys. Juk kiekvienas gydytojas suinteresuotas, kad žmogus gautų tokį gydymą, kokį jis paskyrė? Jei jis išrašys receptą bendriniu pavadinimu, nežinia kurį analogiškų preparatų, vaistininkui pasufleruojant, nusipirks pacientas. Todėl gydytojas, galėdamas parinkti naujesnį, analogų dar neturintį kompensuojamąjį preparatą, jį ir paskirs. Net ir išrašius receptą bendriniu pavadinimu, pacientas gaus tai, ką skyrė gydytojas, o valstybė už tai sumokės brangiau.
Be to, SAM taupymo programoje neliko vietos ir tokiam dalykui kaip farmakologinis budrumas. Firminiai vaistų pavadinimai tam ir yra sukurti, kad būtų registruojamas bet koks vaistų sukeltas, iki tol nepastebėtas šalutinis poveikis. Tokią informaciją gamintojams perduoda gydymą skiriantys gydytojai. Rašant receptus bendriniu pavadinimu, grįžtamasis ryšys nutrūks.
Todėl gydytojai nurodytų kitokių išeities iš krizės būdų. Jų ieškant, vertėtų žvilgtelėti ir į kaimynus. Latviją yra ištikusi dar sunkesnė krizė nei Lietuvą. Bet vienas jos sprendimų, priimtų, kad būtų mažesnės išlaidos vaistams, paprastas: nutarta visiems kompensuojamiesiems vaistams pažeminti kompensavimo lygį. Taigi vaistai, kurių bazinė kaina buvo kompensuojama 100 procentų, tapo kompensuojami 75 procentais (pas mus žemesnis lygis būtų 90 procentų). Tie vaistai, kurie buvo kompensuojami 75 procentais, dabar kompensuojami 50 procentų ir t.t.
Tuo tarpu Lietuvoje vaistams, kurių kompensuojama visa bazinė kaina, išleidžiama apie 62 proc. visų PSDF biudžeto pinigų.
Apskaičiuota, kad sumažinus vaistų kompensavimo lygį viena pakopa [jei vien tik 100 procentų kompensuojami vaistai būtų kompensuojami 90 procentų], PSDF biudžetas sutaupytų apie 50 mln. litų.
O tai – bemaž tiek pat, kiek apima visas taupymo planas.
Audrė Srėbalienė
Ekstra