Deja, bet pilkas mūsų geografinės platumos klimatas nulemia, kad daugybei žmonių kritiškai trūksta vitamino D. Per mažą vitamino D kiekį organizme gali nulemti ir netinkama mityba, nėštumas, kūdikio žindymas, medžiagų apykaitos sutrikimai, labai greitas augimas ir kitos priežastys. Šaltuoju metų laiku gali atsirasti energijos stoka ir kamuoti bloga nuotaika. Neretai taip nutinka būtent dėl vitamino D trūkumo. Kokie kiti požymiai praneša apie galimą vitamino D stoką? Kaip papildyti jo atsargas?
Kokie simptomai gali informuoti apie vitamino D stoką organizme?
Be nuotaikos pokyčių, polinkio į depresiją ar energijos stokos gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip:
- Apetito sutrikimai,
- Atminties sutrikimai, dėmesio koncentracijos sumažėjimas ir užmaršumas;
- Raumenų skausmai;
- Sąnarių skausmai;
- Galvos skausmas;
- Nugaros skausmas;
- Dažnesnės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, peršalimo ligos, gripas ir pan.;
- Lėtai gyjančios žaizdos;
- Osteoporozės vystymasis (pavojinga kaulų liga, dėl kurios retėja kaulai, didėja kaulų trapumas ir tuo pačiu labai išauga jų lūžių rizika) ir kt.
Įvairūs moksliniai duomenys rodo, kad vitamino D stoka organizme gali būti susijusi su tokių ligų ir sveikatos sutrikimų kaip astma, pirmo tipo cukrinis diabetas, antsvoris ir nutukimas, onkologinės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos vystymusi. Depresija sergančių ir nuo lėtinio nuovargio sindromo kenčiančių asmenų organizme taip pat dažnai aptinkama gana ryški vitamino D stoka. Tad nesunku pastebėti, kad šis riebaluose tirpus vitaminas svarbus ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai.
Kodėl vitamino D trūkumas ypatingai pavojingas vaikams?
Pasitaiko tokių atvejų, kad jaunos mamytės vengia savo vaikams papildomai duoti vitamino D, mat tai gali pakenkti. Taip, vitamino D įmanoma perdozuoti, tačiau tai nutinka labai retai ir laikantis gydytojo nurodymų perdozavimo tikimybė labai maža. Vis dėlto vitamino D trūkumas kur kas žalingesnis ir jo stoka organizme vaikams gali sukelti tokias sunkias ligas ir sveikatos sutrikimus kaip:
- Sutrikęs vystymasis ir sulėtėjęs augimas;
- Sutrikęs dantų dygimas, augimas ir įvairūs dantų emalio pažeidimai;
- Rachitas – jo metu sutrinka ne tik kaulų augimas ir normali medžiagų apykaita, bet gali būti pažeidžiamos ir kitos organų sistemos.
Kiek vitamino D per parą turėtų gauti tam tikros amžiaus grupės?
Rekomenduojama vitamino D paros norma priklauso nuo paciento amžiaus ir kitų ypatumų, pavyzdžiui:
- Naujagimiai ir kūdikiai iki 1 metų amžiaus turėtų gauti apie 400-600 TV vitamino D per parą;
- Vaikai nuo 1 metų iki 17 metų amžiaus turėtų gauti apie 600-1000 TV dozę per parą;
- Suaugusieji turėtų gauti apie 1000-2000 TV dozę per parą (tiems, kurių KMI viršija 30, rekomenduojamos dvigubos dozės, siekiančios 2000-4000 TV);
- Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų gauti bent 500-1000 TV vitamino D per parą.
Matome kaip sudėtinga teisingai parinkti vitamino D dozę. Laimei, Lietuvos vaistinėse jau atsirado Calcifediolum minkštosios kapsulės, kurios skirtos vitamino D trūkumui gydyti, ir yra skiriamos po vieną kapsulę vieną kartą į mėnesį. Dėl šio vaistinio preparato reikia kreiptis į gydytoją, kuris turėtų paskirti individualią vitamino D paros dozę. Geriausia prieš tai atlikti kraujo tyrimą.
Kaip papildyti vitamino D atsargas?
Didžiąją dalį vitamino D organizmas pasigamina saulės poveikyje, tačiau, kaip žinia, mūsų šalyje labai daug tamsių dienų, negana to, daug laiko praleidžiama vidaus patalpose. Vertėtų valgyti daugiau riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės, silkės, lašišos, sardinių, tuno. Labai naudingos menkių kepenėlės. Būtent iš jų dažniausiai gaminami žuvų taukai, kuriuos taip pat galima vartoti dėl vitamino D atsargų papildymo organizme. Vitamino D nemažai kiaušinio tryniuose, avokaduose, grybuose, pieno produktuose, grūduose. Jei vitamino D labai trūksta, tuomet gali tekti pavartoti maisto papildų, nes iš maisto įmanoma gauti daugiausiai 15-20 proc. šio riebaluose tirpaus vitamino.
