Neseniai po kapitalinio remonto vėl pradėjęs veikti Utenos kūno kultūros ir sporto centro baseinas vos sutalpina visus, vandens procedūromis norinčius pasilepinti, uteniškius. Kai kurie jų, baimindamiesi dėl savo sveikatos, ne kartą teiravosi Visuomenės sveikatos centro specialistų, ar nepavojingas jų sveikatai chloru dezinfekuojamas baseino vanduo. Šį klausimą pakomentuoti sutiko centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Irena Butrimienė.
Dažniausia Lietuvoje baseinams dezinfekuoti naudojamas chloras. Juo dezinfekuojamas ir mūsų baseinas. Ši medžiaga naudojama todėl, kad yra kur kas pigesnė nei kitos tam skirtos priemonės.
Baseinams dezinfekuoti gali būti naudojamas ir vandeninis vandenilio peroksido tirpalas su sidabro nitratu, chloro, bromo ir jų junginių preparatai, galima baseino vandenį dezinfekuoti ir ultravioletiniais spinduliais.
Baseino vanduo chloruojamas kasdien. Tam yra sumontuota šiuolaikiška automatinė chloro dozavimo įranga.
Vandens kokybė priklauso nuo dezinfekuoti naudojamos priemonės kiekio. Jeigu jos bus naudojama per mažai, vanduo liks nedezinfekuotas, o jei per daug – baseino lankytojams gali sukelti alergiją, pradėti graužti nosies ar gerklės gleivinę, akis, atsirasti alerginis odos bėrimas. Ypač chlorui yra jautrūs vaikai, todėl jie neretai po maudynių baseine ima sloguoti ir kosėti.
Esant mažesnei nei būtina chloro koncentracijai, susidaro palankios sąlygos augti mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti žarnyno ligomis.
Suaugusiesiems skirtame maudytis baseine chloro kiekis turi siekti nuo 0,5 miligramo iki 2 miligramų vandens litre ir negali viršyti 2 miligramų. Vaikams iki septynerių metų skirtuose baseinuose chloro kiekis vidutiniškai turi svyruoti nuo 0,3 miligramo iki 1 miligramo vandens litre. Mūsų mieste atskiro baseino vaikams nėra, todėl tėvai turi nuspręsti, ar bendrame baseine besimaudančioms jų atžaloms nekils sveikatos problemų.
Baseine gerai matomoje vietoje turi būti pateikiami baseino vandens kokybės rodikliai bei jo temperatūra. Į baseiną patenkantis gėlas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Baseino patalpose neturėtų būti nei per daug šalta, nei per daug tvanku. Vidutinė oro temperatūra turėtų siekti 26-28 C, o santykinis oro drėgnumas – 40-60 procentų.
Baseine kas mėnesį privaloma atlikti baseino vandens mikrobiologinius ir parazitologinius tyrimus, o kas pusmetį – cheminį baseino vandens tyrimą. Visuomenės sveikatos specialistai baseino darbą, remdamiesi Lietuvos higienos norma HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, tikrina du kartus per metus.
Baseino lankytojai, prieš naudodamiesi jame teikiamomis paslaugomis, privalo susipažinti su vidaus tvarkos taisyklėmis. Jos turi būti pakabintos prie įėjimo į baseino patalpas.
Gaila, tačiau žmonės, prieš panerdami į vandenį, neretai tingi nusiprausti po dušu, nesimaudo po dušu ir išėję iš dviejų baseine veikiančių pirčių. Dėl šių pažeidimų didėja vandens mikrobinė tarša.
Baseinuose nuolat tyko pavojus užsikrėsti niežais arba grybeliu, todėl privalu avėti gumines šlepetes, o prieš sėdantis pirtyje ant suoliuko pasitiesti rankšluostį. Pirtyje naudotą rankšluostį būtina išskalbti ir išlyginti.
Neretai sulaukiame klausimų ir apie tai, kas kiek laiko yra valomas baseinas.
Baseinų dugnas turi būti valomas siurbimo prietaisais ir šepečiais ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o sienos – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Vieną kartą per metus (mažųjų baseinų – vieną kartą per ketvirtį) turi būti išleidžiamas visos sistemos vanduo, išvalomi ir išdezinfekuojami baseino dugnas ir sienos. Baseino vanduo turi būti papildomas nuolat arba kartą per dieną.
