Pasak Kaune įsikūrusios „Motina ir vaikas“ klinikos gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės med.dr. Jūratės Staikūnienės, nuo pat pramoninės revoliucijos laikų užterštumas tapo viena iš didžiausių žmonijos rykščių. Dėl milžiniško aplinkos užterštumo, abejotinos kokybės papuošalų, chemijos pramonės produktų naudojimo alergijos tapo tokios dažnos, kad nuo jų sukeliamų problemų kenčia šimtai milijonų žmonių.
Kova, kurią vargu ar kada laimėsime
Šiuo metu yra žinoma daugiau nei 2000 cheminių aplinkos junginių, kurie gali sukelti alergines ligas. Iš jų apie 20–30 yra labiausiai paplitę ir sukeliantys daugiausiai alerginių ligų.
Sparčiai didėjantis aplinkos užterštumas, nuolatinis miestų smogas ir kitos priežastys lėmė ne tik milžinišką sergamumą vėžiu, bet ir nesibaigiančią kovą su nuolatinėmis alergijomis. „Per pastarąjį šimtmetį sergamumas alergijomis padidėjo nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų“, – sako gyd. J. Staikūnienė. Iki Antrojo pasaulinio karo taip visiems iki skausmo pažįstama šienligė Japonijoje buvo tokia reta, kad niekas apie ją beveik nežinojo. Tačiau dabar viskas stipriai pasikeitę. Alergija žiedadulkėms yra ypač dažna, o nuo jos sukeltų nepatogumų kenčia milijonai didmiesčių gyventojų. Deja, sergamumas šia liga ne tik nesistabilizuoja, bet ir nuolat didėja. Panašios tendencijos ir Lietuvoje.
Pasak didelę patirtį sukaupusios medikės, nors daugelis bando paneigti, tačiau vienas svarbiausių mūsų aplinkos teršalų – tabako dūmai. Juose galima aptikti net vieną toksiškiausių žmonijai žinomų radionuklidų – polonį. Jau 1964 m. nustatyta, kad daug jo patenka į tabaką, dirvą tręšiant fosforo junginiais. Rūkant išsiskyrę cheminiai junginiai ne tik skatina daugelio rūšių vėžio, bet ir alergijų, bronchinės astmos ar kitų kvėpavimo takų ligų atsiradimą.
Patogumo kaina
Ne mažesnę įtaką alergijų paplitimui turi oro užterštumas pramoninėmis atliekomis ir automobilių kuro degimo produktais. Vienas pavojingiausių – cheminiai junginiai, išsiskyrę degant dyzeliniam kurui. Labiausiai tuo reikėtų susirūpinti gyvenantiems netoli greitkelių ar judrių kelių. Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad vaikai, gyvenantys netoli greitkelių, daug dažniau serga įvairiausiomis alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. Iš dyzelinio variklio išsiskyrusios dalelės sudaro iki 90 proc. visos kietųjų dalelių taršos mieste. Japonų mokslininkai, atlikę bandymus su Gvinėjos kiaulytėmis, įrodė, kad dyzelinio kuro išmetamosios dalelės sukelia aktyvesnę alergijas sukeliančių antikūnų gamybą. Šalia magistralių aptinkama didelės ozono, sieros, azoto dioksido ir kitų cheminių junginių koncentracijos. Šie teršalai yra ypač pavojingi vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems bronchine astma. Naujausi tyrimai rodo, kad prieš laiką gimę vaikai yra daug jautresni aplinkos užterštumui.
Ne mažesnę grėsmę kelia pramonės atliekos. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad aplinkoje esantis iš gamyklų į orą patekęs dioksinas iškreipia žmonių gimstamumą. Šis toksinas labai mažais kiekiais aptinkamas ore, vandenyje, dirvoje ir net maiste. Didelis kiekis šios grėsmingos medžiagos susidaro deginant medieną ir mazutą. Dioksinas ne tik skatina tam tikrų vėžio formų išsivystymą, bet ir dažnesnį moteriškos lyties naujagimių gimstamumą.