Jau netrukus šalies pacientai, įsigydami kompensuojamus vaistus, turės dar smarkiau patuštinti pinigines, o ir galimybių gauti tinkamų vaistų vis mažės. Įdomu tai, kad iš pradžių valdininkų skelbti šūkiai nuteikė optimistiškai – sunkmečiu sumažinti tiek valstybės, tiek pacientų išlaidas kompensuojamiems vaistams. Tačiau rezultatai pranoko lūkesčius. Deja, blogąja šio žodžio prasme.
Pastaruoju metu Lietuvoje buvo priimti du svarbūs kiekvienam pacientui sprendimai – nutarta pradėti grupuoti panašaus terapinio poveikio ir saugumo kompensuojamus vaistus ir peržiūrėti referentinių valstybių sąrašą. Tai esą turėtų pagerinti vaistų prieinamumą gyventojams ir pakelti šalies sveikatos priežiūros kokybę. Tačiau, pasak specialistų, jau dabar aišku, kad pasekmės bus visiškai priešingos.
Pacientai išleis iki 10 kartų daugiau
Vaistų grupavimas, paprastais žodžiais tariant, reiškia, kad kompensuojami vaistai, kurie veikia panašiai, bus „surašomi“ į vieną grupę, nesvarbu, kokia to vaisto kaina ir kaip jis yra gaminamas. Tuomet išrenkamas pigiausias grupės vaistas ir pagal jį nustatomas kompensavimo lygis.
Šiuo metu sergantį žmogų apžiūri gydytojas ir, atsižvelgęs į jo būklę ir ligą, išrašo labiausiai jam tinkantį vaistą. Tarkime, pacientui paskirtas vaistas kainuoja 40 litų. Valstybė pagal dabartinę tvarką kompensuoja 80 proc. vaisto kainos, o likusią dalį pacientas turi susimokėti pats. Vadinasi, valstybė už šį vaistą sumoka 32 litus, o pacientas – 8 litus.
O kas bus, kai tvarka pasikeis ir vaistai bus grupuojami? Tokiu atveju gydytojas paskirs tą patį labiausiai tinkantį, 40 litų kainuojantį vaistą, tačiau primokėti iš savo kišenės reikės jau gerokai daugiau. Mat toje pačioje grupėje „surašyti“ panašaus poveikio vaistai bus kompensuojami pagal pigiausiąjį.
Tarkime, kad pigiausias kompensuojamas vaistas kainuos 15 litų, vadinasi 12 litų nuo šios sumos kompensuos valstybė. Tačiau būtent tiek pat kompensuos ne tik šiam vaistui, bet ir tam, kuris kainuoja 40 litų. Tad aritmetika labai paprasta – jeigu vaistas jums tinka, bet kainuoja daugiau, likusią priemoką reiks mokėti iš savo kišenės, šiuo atveju – net 28 litus. Specialistai mano, kad kartais gali tekti išleisti net 10 kartų daugiau nei iki šiol.
„Mūsų šalyje mažėja pensijos ir socialinės išmokos, didėja bedarbių skaičius, todėl išaugusi priemokų už kompensuojamus vaistus našta taps sunkiai pakeliama daugeliui gyventojų. Ypač tai paveiks jautriausias socialines grupes, kurioms kai kurie vaistai bus tiesiog neprieinami“ , – teigė Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorė Jolanta Dičkutė.
Tinkamas gydymas – nebe gydytojų valioje
Dabar gydytojas, skirdamas pacientui vaistus, atsižvelgia į tai, kokia yra žmogaus sveikatos būklė, kokiomis ligomis jis dar sega bei kokius vaistinius preparatus vartoja kartu. Įsigaliojus naujajai tvarkai, to padaryti bus tiesiog neįmanoma – gydytojai galės išrašyti tik bendrinį vaisto pavadinimą.
Tai reiškia, kad sergančiam žmogui kompensuojamą vaistą tiesiogiai parinks vaistininkas. Jis, pavyzdžiui, tikrai negalės žinoti, kokioms medžiagoms pacientas yra alergiškas. O juk niekam ne paslaptis, kad netinkamas vaistų vartojimas gali sukelti rimtus sveikatos negalavimus ar net netikėtas mirtis.
Be to, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus, vaistininkas privalo skirti patį pigiausią kompensuojamą vaistą. Iš pirmo žvilgsnio pacientui jis kainuos mažiau, tačiau ar padės tinkamai gydyti jo ligą – klausimas visai kitas. „Nereikia pamiršti ir to, kad kiekvieno paciento atvejis yra labai individualus, todėl kai kada vieni vaistai tiesiog negali būti keičiami kitais“, – primena EFA direktorė.
Daugelis specialistų mini ir tai, kad kol kas tiksliai nėra apibrėžta, pagal kokius principus bus grupuojami kompensuojamieji vaistai. O tai jau leidžia atsirasti vietos neskaidrumui ir korupcijai.
Referencinės šalys sutaupyti nepadės
Kitas neapgalvotas sprendimas, kuris šalies pacientus jau netrukus privers mokėti už kompensuojamus vaistus daugiau – pakeistas referencinių šalių sąrašas. Šiuo metu deklaruojama, kad valstybė, įgyvendinus šį pakeitimą, turėtų sutaupyti milijonus litų. Tačiau, kokią naštą ji uždeda ant savo šalies pacientų pečių, kol kas nutylima.
Referencinės šalys reikalingos tam, kad rinkoje būtų nustatyta teisinga kompensuojamųjų vaistų kaina, pagal kurią vėliau valstybė nusprendžia, kokią dalį realios Lietuvoje parduodamo vaisto kainos kompensuos, o kiek papildomai turės primokėti pats ligonis. Tokį metodą taiko visos Europos Sąjungos šalys.
Tradiciškai referencinės šalys yra artimos tiek geografiniu požiūriu, tiek pragyvenimo lygiu – tokiu būdu vaistų kainos nustatomos kuo galima sąžiningiau. Iki šiol Lietuva turėjo 6 referencines šalis – Estiją, Latviją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją ir Slovakiją. Tačiau visai neseniai Vyriausybė priėmė sprendimą šį sąrašą praplėsti dviem naujomis valstybėmis – Rumunija ir Bulgarija.
Jeigu Bulgarija bent jau yra panaši į mūsų šalį savo dydžiu, tai Rumunija, yra ne tik labai didelė, bet ir pasižymi mažesniu pragyvenimo lygiu bei vienais aukščiausių korupcijos rodiklių ES. Ką tai reiškia paprastam mūsų šalies pacientui? Jo priemoka už kompensuojamus vaistus padidės.
Taip atsitiks dėl to, kad minėtose šalyse deklaruojama tų pačių vaistinių preparatų kaina yra žemesnė, negu Lietuvoje. O tai lems, kad sumažės daugelio vaistų bazinė kaina, kurią kompensuoja valstybė.
Panagrinėkime dar vieną konkretų pavyzdį, kuris remiasi specialistų visai neseniai atliktu tyrimu. Tarkime, tam tikras kompensuojamas vaistas Lietuvoje šiuo metu kainuoja 100 litų. 80 proc. jo kainos pacientui kompensuoja valstybė, vadinasi, pastarajam telieka primokėti 20 litų. Apskaičiuota, kad į referencinių valstybių sąrašą įtraukus Rumuniją, paciento priemoka išaugs maždaug 15 proc. ir sieks apie 23 litus.
Kalbant apie vieną konkretų pacientą ir vaistą, ši suma atrodo ne tokia jau ir didelė. Tačiau visos valstybės mastu tai reiškia, kad ligoniai mūsų šalyje patys už vaistus per metus turės primokėti dešimtis milijonų litų.
„Be to, nustatant referencines valstybes, svarbu, ar galima bus tinkamai palyginti vaistų kainas jose. Tai gana sunku įsivaizduoti, turint galvoje, kad šiuo metu Rumunijoje nėra oficialios vaistinių preparatų kainų duomenų bazės“, – teigė J. Dičkutė.