Primaitinimas. Be taisyklių!
Kiekviena
mama žino, kad kūdikį iki šešių mėnesių reikia maitinti krūtimi ar
mišinuku, paskui, laikantis tam tikrų taisyklių, pradėti duoti kieto
maistelio. Tačiau, pasirodo, maitinimas – tai ta sritis, kurioje negali
būti griežtų taisyklių. Kodėl?
Konsultuoja gydytojas gastroenterologas docentas Vaidotas Urbonas
Visos mes žinome, kad kūdikis iki pusės metų turėtų valgyti mamos pieną. Kada geriausias laikas pradėti jį primaitinti?
Griežto termino, kada pradėti duoti kieto maisto, tikrai nėra. Gali
būti tik rekomendacijos. Mes, gastroenterologai, jas teikdami labiausiai
remiamės Europos Sąjungos vaikų gastroenterologų mitybos draugijos
rekomendacijomis. Bet tai nėra griežtos taisyklės. Juk ir medicinos
mokslas nėra toks tikslus ir aiškus, kaip, pavyzdžiui, matematika ar
fizika, kur aišku, kad du kart du yra keturi. Medicina – kaip
metereologija. Labai sunku nustatyti, koks maistas apskritai geriausiai
tinka žmonėms, nes neįmanoma surinkti, pavyzdžiui, kelis tūkstančius
žmonių, kurie valgytų vien mėsą, kitus kelis tūkstančius, kad valgytų
tik daržoves, o po 50 m. pasižiūrėti, kokie jų likimai. Todėl yra tiek
daug rekomendacijų. Kaip įdomybę pasakysiu, kad JAV pediatrijos
akademija XX a. šeštajame dešimtmetyje mėsą rekomendavo duoti 14 dienų
kūdikiams. Kai aš mokiausi, buvo manoma, kad varškė turi būti duodama
kūdikiams nuo 3 mėn., sultys – nuo 1 mėn., kiaušinis – nuo 3,5 mėn.
Dabar jau esame pamiršę šias rekomendacijas, o tie, kurie jas atsimena,
klausia, kodėl mūsų karta, kuri buvo primaitinama remiantis visai
kitokiomis taisyklėmis, užaugo sveika ir kodėl tos taisyklės nebetinka
šiandien. Taigi jokių griežtų taisyklių negali būti. Pats esu skyręs
mėsą 2 mėn. kūdikiui. Tiesa, jis nieko daugiau valgyti negalėjo, bet
tokio amžiaus kūdikio organizmas jau yra pasirengęs suvirškinti mėsą.
Kodėl rekomenduojama kaip tik šešių mėnesių amžiaus sulaukusius kūdikius pradėti primaitinti?
Gamtoje taip sutvarkyta, kad žmonėms, kaip ir kitiems žinduoliams,
ateina laikotarpis, kai nebeužtenka vien mamos pieno, nes, pavyzdžiui,
ima trūkti geležies. Kūdikis jos atsargų būna gavęs iš mamos kraujo, kai
dar gyveno pilvelyje. Iki 6 mėn. gautos geležies pakanka. Tačiau mamos
piene jos yra labai mažai ir jeigu kūdikiai ilgai būtų maitinami vien
mamos pienu, anksčiau ar vėliau (dažniausiai ne anksčiau kaip po pusės
metų) pradėtų jos trūkti. Tad gamtos taip sugalvota, kad nuo pusės metų
kūdikiui jau reikia ne tik mamos pieno, bet ir papildomo maisto, kuriame
būtų geležies, cinko ir t. t.
Šiuo metu oficialiai rekomenduojama papildomo maisto pradėti duoti
tarp 4 ir 6 mėn. Jeigu kūdikis gerai auga, rekomenduojama sulaukusiam
šešto mėnesio ar jo pabaigoje pradėti duoti košės.
Į primaitinimą reikėtų žiūrėti kūrybiškai. Štai šiandien turėjau
pacientą – 4 mėn. kūdikį, kurio mamai pasiūliau vieną maitinimą krūtimi
pakeisti koše, nes mažylis alergiškas mamos pienui. Kokį produktą ir
kada pradėti duoti, labai priklauso dar ir nuo kūdikėlį prižiūrinčio
gydytojo patarimų.
Kokiais dar atvejais kūdikiui kieto maistelio skiriate anksčiau?
Pavyzdžiui, kūdikiui, kuris kietai tuštinasi, galima skirti vaistų
arba nuo ketvirto mėnesio avižų ar daržovių košės, kuri padės lengviau
tuštintis. Dažnai atpylinėjančiam vėl bandome duoti košės – tuomet
atpylinėja mažiau. Teoriškai gimusį kūdikį galima ne prie krūties
glausti, o duoti mėsos, nes organizmas tam pasirengęs, kasa, žarnynas
išskiria pakankamai fermentų – suvirškins. Tačiau taip niekas
nesielgia, nes pagal visus gamtos dėsnius pirmiausia kūdikis turi gauti
mamos pieno. Įdomu tai, kad mamos pienu maitinamas kūdikis geriau
toleruoja ir kietą maistą. Jeigu mamai mažėja pienuko, o kūdikiui – dar
tik 3,5 mėn., aš rekomenduoju ne pieno mišinį, o košę vietoj vieno
maitinimo krūtimi. Tačiau pabrėžiu, kad dietologai tik rekomenduoja.
Pasitaiko kūdikių, kurie girdomi karvės pienu. Pats niekada jo
nerekomenduoju, bet jeigu vaikučiui tinka… Tai išgirdęs nepuolu
stebėtis, kad vaikas vis dar gyvas, nes valgo produktą, kurio mes, vaikų
gastroenterologai, nerekomenduojame.
Nuo kokių produktų rekomenduojama pradėti primaitinti?
Dažniausiai rekomenduojame pradėti nuo košių – grūdų ar daržovių, tai
priklauso nuo sezono. Jeigu kaip tik šviežių daržovių sezonas,
rekomenduojame jas, jeigu kūdikiui užkietėję viduriai, taip pat siūlome
daržoves, o jei trūksta svorio, galbūt geriau tiks grūdų košės.
Pavyzdžiui, avižų. Mažai alergizuoja ryžiai, bet jie kietina vidurius.
Kurie – valyti ar nevalyti ryžiai kūdikiui tinkamesni? Ar valyti turi kokių nors vertingų maisto savybių?
Aišku, kad turi. Kad geresni nevalyti ryžiai, tėra
mitas. Iš ryžių apvalkalėlyje esančių medžiagų labai maža naudos. Tas
pat pasakytina ir apie rudąjį cukrų. Sveikatos požiūriu už baltąjį jis
geresnis, liaudiškai tariant, vos per „du plaukus“. Tai labiau
komerciniai dalykai.
O jūs skirstote maisto produktus pagal tai, kurie tinka tam tikro amžiaus kūdikiui?
Taip. Pirmiausia duodamos daržovių arba grūdų košės. Naujo produkto
dažniausiai pradedame duoti kas dvi savaites. Toks laikotarpis
reikalingas, kad būtų galima pastebėti, jei prasidėtų alergija.
Kūdikiui, kuris valgo daržovių košę, nuo 6 ar 6,5 mėn. mieliau
rekomenduojame mėsą, dar po poros savaičių – žuvį, o sulaukusiam 7-8
mėn. amžiaus – ir kiaušinį. Terminai nėra griežti, priklauso nuo
daugelio dalykų, o labiausiai, ko gero, nuo vaikutį prižiūrinčio
gydytojo: ką jis rekomenduos.
Kūdikiui iki metų nerekomenduojame duoti riešutų, nes gali
užspringti, riešutų sviesto, nes labai įjautrina organizmą, cukraus,
uogienių, medaus, taip pat lengvai organizmo paimamų angliavandenių,
kurie maistiniu požiūriu nėra vertingi.
Į verdamą košę turbūt ir druskos nė žiupsnelio nerekomenduojate berti?
Oficialiai nerekomenduojama. Bet tai tik rekomendacijos. Aš dažnai
sakau, kad galima dėti druskos, nes nelabai tikiu, kad mažam sveikam
vaikui ji žalinga. Ji nerekomenduojama dėl padidėjusio kraujospūdžio
tikimybės peržengus 20, 30 ar 50 m. ribą. Bet kol kas be galo mažai
įrodymų, kad vaikystėje valgęs sūdytą maistą suaugęs žmogus sirgs
arterine hipertenzija (ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas –
aut.past.). Tėvus įspėju, kad jeigu šeimoje yra žmonių, turinčių aukštą
kraujospūdį, tada geriau vaiką pratinti prie bedruskės dietos, nes ji
tikrai kelia kraujospūdį. Bet visiškai sveikam vaikui, kurio tėvai
sveiki, abejotina, kad metams bėgant išsivystys hipertenzija.
Nerekomenduoju druskos nutukusiam vaikui. Rekomenduoju turinčiam
blogą apetitą – juk prėskas maistas neskanus. Antra vertus, druska
reikalinga, nes padeda įsisavinti daugelį maisto medžiagų, pavyzdžiui,
amino rūgštis, monosacharidus. Gliukozė ir fruktozė į organizmą patenka
dėl natrio, kurio taip pat yra druskoje. Anksčiau sūraus vandens duodavo
viduriuojantiems tam, kad cukrus ir amino rūgštys greičiau patektų į
organizmą. Svarbu ją vartoti saikingai. O štai cukraus nerekomenduoju.
Todėl pradedant primaitinti pirmiausia ir siūlau daržovių košes, vėliau
mėsą, o vėliausiai – vaisius, nes jie saldūs ir jų paragavę vaikai
nebenori daržovių.
Pastebėjau, kad kūdikiams skirtose kai kurių firmų pramoniniu būdu gamintose košėse yra ir druskos, ir baltųjų pipirų…
Europos draugijos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio. Neišleistas
joks įstatymas, kurio visi privalo laikytis. Todėl gamintojas turi teisę
vadovautis savo nuomone. Jei jam atrodys, kad rekomendacijos nėra
tinkamos, jomis ir nesivadovaus. Nėra privalomų taisyklių. Juk anksčiau
didžiausi autoritetai to meto geriausi JAV pediatrai maltą mėsą
rekomendavo 2 sav. amžiaus kūdikiams.
Kaip sveikiau ir saugiau: košę pačiai mamai virti ar pirkti pramoniniu būdu gamintą?
Geriau virti pačiai mamai vien dėl to, kad šviežias produktas visada
geriau už atšalusį ir dar kartą pašildytą. Maistiniu požiūriu skirtumas
galbūt ir nėra labai didelis, bet vis dėlto yra. Pirkti pramoniniu būdu
pagamintą gerai dėl to, kad visi į košelę patekę produktai yra
patikrinti: ištirta, ar daržovėse nėra nitratų, kitų kenksmingų
medžiagų. Bet jeigu mama turi pačios tinkamai išaugintų daržovių, jos
vertingesnės už pirktas parduotuvėje. Be abejo, maitinti gatavomis
košėmis patogiau, nes išvirti daržovių košę užima daug laiko.
Yra daug kūdikiams skirtų saldžių košių, kurios gaminamos greitai – užpilant pieno mišiniu ar mamos pienu. Ką manote apie jas?
Aš jų nerekomenduoju. Mačiau ir tokių košių, kuriose yra šokolado.
Tai jau yra pataikavimas skoniui – ne sveikatai. Kūdikis savo skonio
receptorių dar neišlavinęs ir „neišlepinęs“, o mes pratiname prie to,
kas skanu mums, ir stebimės, kad vėliau nevalgo kito maisto. Greitai
paruošiami pusryčiai yra toks pats nuodas kaip bulvių traškučiai,
nepaisant kas – suaugęs ar vaikas juos valgo. Jeigu „greitųjų“ pusryčių
sudėtyje yra spaustinių kruopų („miusli“ – aut. past.), tai iš bėdos
dar galima valgyti, bet, pavyzdžiui, kukurūzų kriaukliukai, rutuliukai –
labai menkos vertės produktai. Principas labai paprastas: jeigu grūdą
užauginame ir jį suvalgome, organizmui nauda yra didžiausia. Jeigu
nuimame grūdo apvalkalėlį, vertė šiek tiek sumažėja, o jei sumalame jį į
manų kruopas arba miltus, vertė krinta. Amerika nutuko valgydama tokius
produktus.
Košei gaminti kruopų yra įvairių, galima rinktis dribsnius ar skaldytus grūdus… Kurie geriau?
Geriau rinktis skaldytus grūdus. Tačiau skaldytų avižų nėra. Galima
rasti visą avižos grūdą, bet jis kūdikiui netinka, nes yra su lukštu,
kuriuo gali paspringti. Kaip duoti kūdikiui, pavyzdžiui, grikius – virti
neskaldytus, truputį suskaldyti kavamalėje ar sumalti, priklauso nuo
vaiko gomurio. Yra vaikų, kurie vos pamatę gydytojo šaukštelį pradeda
žiaukčioti, vadinasi, turi jautrų gomurį, tad ir grūdus košei reikėtų
sumalti į miltus. Žarnynas grūdus suvirškina lengvai, net jei koks
grūdelis ir pasišalina su išmatomis, tai nėra kokios ligos požymis.
Tačiau vaiko gomurys viso ar net skaldyto grūdo gali „nepriimti“.
Gydytojo pasakojimas apie gėrimus, vaisius ir vegetarišką vaikų mitybą – kitame numeryje.