+3
-0
+3
Probiotikai ir prebiotikai. Pliusai ir minusai.

Produktai ir preparatai su probiotikais ir prebiotikais dabar yra populiarūs. Tik dažnai neaišku, ar įvesti į žarnyną sveikas, bet svetimas bakterijas, ar maitinti savas, tačiau nusilpusias.

Naudingi „svetimuoliai“

Probiotikai– gyvi mikroorganizmai, kurie patekę į žarnyną papildo nuosavos naudingos mikrofloros trūkumą. Minėtą vaidmenį atlieka įvairios bifido bakterijos (Bifidobactericum) ir laktobakterijos (Lactobacillus). Rečiau naudojamos  bakterijos Lactococcus  ir mielės Saccharomyces.

Sena tiesa, kad žarnyne yra ne tik gerieji, bet ir blogieji mikroorganizmai. Jie kaip gerosios- blogosios jėgos sulygina savo galias. Blogosios bakterijos išskiria toksinus, o gerosios juos neutralizuoja. Be to, gerosios  gamina specialias rūgštis, neleidžiančias blogosioms daugintis. Kai balansas išsilaiko – žarnyno veikla stabili. Kai žmogus vartoja antibiotikus ar priešmikrobinius preparatus, laikosi griežtos dietos, stresuoja, riebiai valgo, dalis gerųjų bakterijų žūsta. Likusioji dalis neutralizuoja toksinus, o kontroliuoti „blogiukų“ dauginimąsi nespėja. Patogeninių (sukeliančių ligas) mikroorganizmų daugėja, balansas suardomas. Rezultate išsivysto disbakteriozė (disbiozė), kuri pasireiškia įvairiais nemaloniais simptomais – nuo pilvo pūtimo ir skausmų, diarėjos ar vidurių užkietėjimo  iki irzlumo bei depresijos.

Žmogui pradėjus gerti probiotinius preparatus ir valgyti naudingomis bakterijomis praturtintą maistą, probiotikai, sėkmingai praslinkę skrandžiu, pasiekia žarnyną ir prisitvirtina prie jo paviršiaus. Apsigyvenę naujoje vietoje, dalyvauja fermentų ir vitaminų sintezėje, stimuliuodami mikrofloros dauginimąsi. Taip pat išskiria priešmikrobinius produktus- bakteriocidus ir taip sulaiko nedraugiškų bakterijų augimą.

 

Pliusai:

-gausu probiotikais papildytų pieno produktų( pavadinimais „bio…“,“ bifi…“) . Tai prieinama vartotojui.

-teisingai parinkus preparatą ir tinkamai dozavus, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Naudingi žarnyno svečiai atstatys mikroflorą, pakels imunitetą ir užkirs kelius žarnyno susirgimams.

 

Minusai:

-gerieji mikroorganizmai gali tiesiog nepasiekti galutinio punkto – žarnyno. Dalis žūsta rūgščioje skrandžio terpėje, veikiant skrandžio rūgštims bei dvylikapirštėje žarnoje, veikiant tulžies rūgštims. Kelyje juos gali pražudyti antibiotikai ir priešmikrobiniai preparatai.

-jei probiotikai ir pasiekė žarnyną, tai nereiškia, kad jie ten pritaps. Sava mikroflora gali juos atmesti.

-esant disbakteriozei,  pieno produktų su probiotikais dėka mikrofloros balanso atstatyti neįmanoma.

-sunku pritaikyti tinkamą dozuotę, juk žmonių organizmai skirtingi.

-maisto produktus  apdorojant termiškai, konservuojant, stabilizuojant (esant padidintam pieno bei acto rūgšties kiekiui), probiotikai lengvai žūsta.

 

Maistas „saviškėms“

Prebiotikai- tai maistas nuosavoms žarnyno bakterijoms. Šį vaidmenį dažniausiai atlieka nesuvirškinami angliavandeniai (laktozė, rafinozė, poligosacharidai) ir tirpios maistinės skaidulos (pektinai, inulinas, gumiarabikas, polidekstrozė). Taip pat vartojami fermentai, daugiamoliakulinis spiritas (aktitas, maltitas, sorbitas, ksilitas), kai kurios rūgščių rūšys, antioksidantai bei vitaminai A, B, C.

Prebiotikų veikimas organizme paprastas. Žmogus suvartoja prebiotinį preparatą ar produktą su maistinėmis skaidulomis. Žarnyne  maitinama mikroflora. Gerosios bakterijos dauginasi, išsilygina pusiausvyra.

 

Pliusai:

-jie pasiekia galutinį tikslą pilnumoje. Nežūsta deguonies, pieno bei acto rūgšties, temperatūros poveikyje. Blogosioms bakterijoms jie „neįkandami“ (blogosios bakterijos maitinasi baltyminiu maistu, esat stipriems sutrikimams- žarnyno audiniu).

-turi papildomų teigiamų savybių, dalyvauja lieknėjimo procese, širdies- kraujagyslių ligų susirgimuose atlieka  profilaktinį vaidmenį. Įrodyta, kad tirpios maistinės skaidulos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

-jų gausu kasdieniniame maiste. Fruktopolisacharidai yra svogūnuose, česnake, kukurūzų dribsniuose, avižų kruopose. Rafinozę galima rasti pupelėse,  inulino- cikorijoje, pektino- obuoliuose ir apelsinuose, taip pat žele patiekaluose ir marmeladuose. Vitaminus A, B, C praktiškai turi visi vaisiai ir daržovės.

 

Minusai

-jie vartojami profilaktikos lygyje ir disbakteriozės ankstyvosiose stadijose. Esant rimtiems atvejams- prebiotikai neefektingi.

Verdiktas. Žmogui reikia ir probiotikų ir prebiotikų. Disbakteriozės gydymui individualiai parenkami minėti preparatai, vitaminai, imunomoduliatoriai, o taip pat sinbiotikai- priemonės, kuriose yra naudingos bakterijos ir maistinės skaidulos. Tačiau svarbiausia yra kasdieninė sveika mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis bei pieno produktais.

Parengė: L.Varanavičienė