Visi psichologai tvirtina, kad leisti vaikus į darželį geriausia nuo
3-4 metų. Bet ne visada tai įmanoma. Daugelis tėvų neturi pasirinkimo ir turi
leisti vaiką nuo 2 metų.
Gal tai ir nėra gerai, bet tai realybė, tai norėtųsi apie tai daugiau pakalbėti,
nei visur aptinkamas „1-2 metų vaiko leisti į darželį nerekomenduojama“. Kaip
padėti mažam vaikui adaptuotis, kad išvengti didelių bėdų ir šiandien – lankant
darželį, ir ateityje – kad ankstyvo vedimo į darželį įtaka būtų kuo mažesnė
žmogaus brandumo formavimuisi.
Mano dukra į darželį pradėjo eiti beveik 2 metukų, nes privalėjau eiti dirbti.
Adaptacija vyko, anot pedagogų, o ir pati matau, labai gerai – dukra greitai
nustojo verkti paliekama, darželyje yra pakankamai aktyvi, dalyvauja veikloje.
Atėjus pasiimti iš darželio atbėga pasitikti su džiaugsmingu šūksniu „Mama!“
Kaip ir neįžvelgiu didelių problemų, bet nuolatos susiduriu su informacija, kad
jei ir šiandien atrodo, kad vaikui viskas gerai, ateityje gali būti daug
problemų. Kai kurie pažįstami psichologai išvis atsisako diskutuoti ta tema, kad
dvimečiui darželyje gali būti ne taip jau ir blogai. Tai negi dabar gyventi ir
galvoti – darau nepataisomą žalą vaikui?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Dėkoju už gana aktualų klausimą daugeliui mažus vaikus auginančių tėvų, kurie,
nors ir nori savo mažyliui pačio geriausio, ne visada turi galimybes juos
auginti taip, kaip rekomenduoja specialistai. Visai suprantamas ir laiške
juntamas jūsų susierzinimas dėl psichologų tvirtai išreiškiamos nuomonės, jog
vienerių – dvejų metų mažyliui dar ne laikas į darželį.
Kadangi šiuo metu valstybė sudaro sąlygas vaikus auginti iki dviejų metų,
neapsistosiu apie vienerių metų mažylių ypatumus darželyje, nes jie kiek kitokie,
lyginant su dvimečių patiriamais uždaviniais.
Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuo remiasi specialistai, teigdami, jog vaikui
geriausias laikas eiti į darželį į tretieji – ketvirtieji jo gyvenimo metai, yra
vaiko savarankiškumo augimas ir socialinio intereso didėjimas, kuomet mažylis
labiau domisi buvimu su bendraamžiais nei su savo gimdytojais. Kadangi vaikai
iki tol neturi natūralaus poreikio būti grupėje, jiems vis dar reikalingas
vienas prisirišimo ir saugumo objektas, yra laikomasi nuomonės, jog vaikų
darželiai tokiu atveju labiau apsunkina vaiko vystymąsi, nei jį skatina.
Kad būtų lengviau atsakyti sau, kaip gali įtakoti dvejų metų vaiko raidą
darželio lankymas, svarbu suvokti, ką išgyvena šio amžiaus mažylis ir kokie yra
pagrindiniai jo uždaviniai.
Vienas pirmųjų dalykų, kuris yra būdingas dvimečiui, tai didėjantis
autonomiškumo jausmas. Augantys vaiko motoriniai ir protiniai gebėjimai leidžia
mažyliui patirti, jog jis jau nemažai gali pats ir išbandyti vis naujas
situacijas, kurios jam gali paklusti.
Kantrybė, leidimas vaikui atlikti dalykus pačiam, nors ir netobulai,
sugebėjimas negąsdinti neigiamomis prognozėmis “nelipk – nukrisi”, “nekelk –
išmesi” ir panašiai, padeda vaikui išsiugdyti savarankiškumo, pasitikėjimo
savimi jausmą.
Kitas su tuo pačiu laikotarpiu susijęs dalykas yra vaiko poreikis turėti aiškų
prisirišimo ir dėmesio objektą. Didėjantis vaiko savarankiškumo troškimas tuo
pačiu sukelia norą, jog kas nors visada būtų šalia: kas jį mato, paskatina,
esant reikalui apkabina, paguodžia, suteikia jam individualaus dėmesio ir
panašiai. Tai padeda vaikui išsaugoti pasitikėjimą ir saugumą, kurie yra be galo
reikalingi emociniai raidai.
Dar vienas dvimečių darbas yra išmokti kalbėti. Nors ši užduotis neretai būna
jau prasidėjusi, dvejų metų vaikams ypatingai svarbu girdėti su jais kalbančius
žmones, jiems skaitomas knygeles, dainuojamas daineles, jų kalbos atkartojimus.
Yra eilė žaidimų veiklų, kurios padeda vystytis kalbiniams įgūdžiams.
Paliečiau kelis svarbius dviejų metų vaikučio gyvenimo aspektus, pagal kuriuos
kartu galime daryti išvadas, kaip vaikų darželiai gali įtakoti vaiko intelektinį
ir emocinį vystymąsi. Į pagalbą dar pasitelksiu keletą psichologų, kurie labai
gražiai įvardija problemos esmę.
Nors tyrimai buvo atlikti gana senai ir šiuo metu vis labiau skatinamas mamų
buvimas su savo vaikais, galima save nuraminti, jog mažylius kokybiškai gali
prižiūrėti ne tik jų mama, bet ir kiti asmenys, tame tarpe ir vaikų darželio
auklėtojos. Visgi yra tam tikros sąlygos.
Tokie autoriai kaip J. Kaganas, B.M. Caldwell, B.L. White ir J.C. Watts teigė,
jog rūpestingai apgalvota vaikų priežiūra neigiamai neveikia jų psichikos.
Darželis turėtų užtikrinti, šiuos aspektus.
• Auklėtojos tokio amžiaus vaikams mažiau nurodinėja, duoda pastabų ar
patarinėja, o daugiau jiems šypsosi, juos liečia, su jais žaidžia, juos
pastiprina.
• Vaikas grupėje turi turėti bent vieną asmenį, kuris būtų netoliese, reikalui
esant galėtų atsakyti į jo klausimus, pasiūlyti naują užsiėmimą, pritarti,
padrąsinti.
• Aplinka bei programa sudėliota taip, jog skatintų vaiko pažintinį vystymąsi.
• Vaikas turi turėti galimybę individualiam dėmesiui gauti, jeigu yra poreikis (nerimastingumas,
liūdesys ir panašiai).
• Vienam suaugusiam turėtų tekti ne daugiau penkių – šešių dvimečių mažylių, nes
suaugęs vargiai galėtų patenkinti didesnio kiekio šio amžiaus mažylių poreikius.
Jei darželio aplinka atitinka bent šiuos kriterijus, tuomet galima jaustis
ramiai, jog vaikas gauna tai, ko jam reikia. Visgi jei negalite būti tikra, ar
jūsų vaikas gali patenkinti šiuos poreikius auklėjimo įstaigoje, mergaitės
neverkimas nėra vienintelis gero prisitaikymo kriterijus. Apie tai ir kalba
psichologai, jog šiuo metu gerai besijaučiantis vaikas nebūtinai išsiugdys
savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, saugumo jausmą.
Kita vertus, svarbu, kad minėtos sąlygos būtų namuose, kuomet vaikas grįžta po
darželio. Jei stengiatės vakare mergaitei skirti dėmesio, patenkinti minėtus
vaiko troškimus, galite dalinai kompensuoti to stygių dienos metu.