Artėjant Pasaulinei mitybos dienai apie lietuvių mitybos įpročius L.S. kalbina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekaną ir Visuomenės sveikatos instituto vadovą prof. Rimantą Stuką.
Jei mes pasižiūrėtume tarpukario Lietuvos gyventojų nuotraukas, vargu ar pamatytume tiek daug liesų merginų, kiek matome dabar. Nesakau, kad žmonės buvo nutukę ar perkarę. Jie buvo sveiki ir tvirti ir nesiskųsdavo tokiais sveikatos negalavimais kaip šiandien.
Jei mes pasižiūrėtume tarpukario Lietuvos gyventojų nuotraukas, vargu ar pamatytume tiek daug liesų merginų, kiek matome dabar. Nesakau, kad žmonės buvo nutukę ar perkarę. Jie buvo sveiki ir tvirti ir nesiskųsdavo tokiais sveikatos negalavimais kaip šiandien.
– Lietuvių mitybos įpročius tyrinėjate jau kelis dešimtmečius, kaip susidomėjote šia sritimi ir kuo ji jus žavi?
– Viskas įvyko natūraliai. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pradėjau dėstyti mitybos ir higienos kursą. Natūralu, kad turimų žinių nepakako, teko gilintis. Bet nesitikėjau, kad ši sritis bus tokia įdomi. Žinoma, mano karjera prasidėjo tarybiniais metais, kuomet maisto pasirinkimas buvo ribotas. Tačiau atgavus nepriklausomybę į rinką pradėjo skverbtis įvairiausi nematyti produktai, maisto papildai – kiekvienas jų buvo įdomus ir naujas. Tiesa, pirmieji mano moksliniai darbai buvo apie maisto užterštumą… Šiandien daugelis tų produktų yra kasdieniai, bet tuomet žiūrėdamas į jų sudėtį nė neįsivaizdavai, koks jų poveikis žmonėms.
– Ar per tuos kelis dešimtmečius labai pasikeitė mūsų mitybos ypatumai?
– Deja, valgome per riebiai ir perdaug, o judam mažai. Nors viskam turim pateisinimą. Greitas gyvenimo būdas, neturim laiko, stresas ir panašiai. Be to, dar visuomet pabrėžiame, kad seniau žmonės valgydavo lašinius, skilandžius ir nesirgdavo, tai kodėl turėtumėme sirgti mes?
– Bet gal tame yra dalis tiesios?
– Tuomet žmonės maitinosi taip, bet prie lašinio ar skilandžio suvalgydavo ir labai daug daržovių: kopūstų, agurkų, ropių. Pastaroji daržovė, beje, buvo viena pagrindinių lietuvių racione. O šiandien ragavusius šią daržovę galėtumėm turbūt suskaičiuoti ant pirštų. Daržovėse gausu antioksidantų, kurie neleidžia riebalams kauptis kraujagyslių sienelėse. Jei mes pasižiūrėtume tarpukario Lietuvos gyventojų nuotraukas, vargu ar pamatytume tiek daug liesų merginų, kiek matome dabar. Nesakau, kad žmonės buvo nutukę ar perkarę. Jie buvo sveiki ir tvirti ir nesiskųsdavo tokiais sveikatos negalavimais kaip šiandien, nes daugelį jų problemų išspręsdavo daržovės.
– Jūsų vadovaujamas Visuomenės sveikatos institutas iniciavo apklausą, kur gyventojų buvo teiraujamasi, kas jiems yra sveikata. Ar rezultatai nustebino?
– Tikėjomės, kad sveikatą žmonės vis dėlto labiau sies su gyvensena, mityba. Juk tyrimais įrodyta, kad gyvensena, o mityba kaip sudedamoji jos dalis, lemia apie 50 procentų sveikatos. Tuo tarpu apklaustieji viską vertino gana primityviai. Daliai sveikas žmogus yra tas, kuris nesilanko pas gydytojus ar neperka vaistų. O mitybą su sveikata sieja tik 17 procentų apklaustųjų. Kiti gi, rinkdamiesi maistą, prioritetus teikia kainai, svarbu pigiau, o ne sveikiau, treti renkasi tiesiog produktus, kurie jiems yra skaniausi.
– Bet gi populiarėja ekologiniai turgeliai, apie sveiką mitybą daug kalbama žiniasklaidoje, žmonės lyg ir žino pakankamai…
– Bet tuo retai vadovaujasi. Sutinku, kad apie sveiką mitybą kalbame daug, ir tai nėra blogai. Bet mano nuomone, paskaitos tinka specia-listams, tačiau ne visuomenei. Tiesiog gal ne ta linkme einame? Ar naudojamos ne tos formos.
Pastaruoju metu daug kalbama apie sveikatos raštingumą. Kiek pats žmogus supranta ir žino apie savo sveikatą ir kaip tas žinias jis sugeba pritaikyti praktikoje. Galime daryti išvadą, kad tarp šalies gyventojų sveikatos raštingumas yra nepakankamas.
– Net kelis kartus teko girdėti sakant, kad žmonės vengia valgyti vaisius ir daržoves, nes jiems pučia pilvą ir panašiai. Ar tame gali būti bent nedidelė dalis tiesos?
– Jei normaliai funkcionuoja virškinamasis traktas, tokių problemų neturėtų kilti. Bet tai galima paaiškinti. Skaidulinės medžiagos yra reikalingos žarnyno mikroflorai daugintis. Jei atsiranda toks diskomfortas kaip vidurių pūtimas, vadinasi žarnyno mikroflora išsibalansavusi ir ją reikia atstatyti. Organizmas nėra viena dalis, tai visuma. Jei nors viena sutrikusi, daro įtaką kitoms sritims.
– Kaip suprantu, daugeliu atveju mūsų mityba nesikeičia, o dėl to pirmaujame pasaulyje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ir šviesos tunelio gale nelabai matyti…
– Sveikatos sužalojimas juk įvyksta ne iš karto. Lėtinės ligos, kurios yra didžiąją dalimi sąlygotos mitybos, pradžioje nejaučiamos. Pavyzdžiui, aterosklerozės nejaučiam, bet kai sveikata sustreikuoja, būna per vėlu. Reikia visais įmanomais būdais stabdyti ligos progresą. Todėl apie sveiką mitybą ir gyvenseną reikia kalbėti nuo mažų dienų. Galima pasidžiaugti, kad tarp jaunimo kaip ir privalumas ar net mada tampa sveikai maitintis. Iš tyrimų su studentais galime prognozuoti, kad jų mityba ir tendencijos yra neblogos. Deja, to negalima pasakyti apie suaugusiuosius, vyresnio amžiaus žmones. Tiesa, tarp jaunimo nerimą kelią sukurtas grožio kultas…
– Kodėl?
– Grožio industrija suformavo labai liekno žmogaus kultą. O skeletui svarbu gauti krūvį, taip geriau kaupiasi kalcis. Merginos stengiasi būti labai lieknos šiandien, bet visai negalvoja, kas jų laukia po dešimties metų. Jei mergina iki 25 metų sveria mažiau nei 50 ar 55 kilogramus gresia, kad kaulai nesukaups reikalingo kalcio ir vyresniame amžiuje ji susirgs osteoporozė. Jau geriau vienas kitas papildomas kilogramas.
– Smalsu, kaip prasideda sveiki profesoriaus pusryčiai?
– Nuo košės. Beje šį receptą rekomenduoju ir studentams. Daugelis įsivaizduoja, kad išvirti košę reikia labai daug laiko. Bet iš tikrųjų tam tereikia penkių minučių. Paimu grikius, juos iš vakaro užpilu vandeniu, ryte kruopos būna minkštutės. Paskaninu žiupsneliu druskos ir šaukšteliu alyvuogių aliejumi bei keturiomis penkiomis slyvomis. Paprasta ir lengva. O vakarienei rekomenduoju valgyti varškę, paskanintą šaukšteliu uogienės. Ryte visuomet turi vyrauti angliavandeniai, o vakare baltymai.
– Pastaruoju metu sparčiai populiarėja žaliavalgystė. Jos šalininkai sako, kad maitindamiesi termiškai neapdorotu maistu būsime sveiki ir gyvensime šimtą metų.
– Kraštutinumai gero neatneša. Kiekviena nauja mitybos teorija yra paremta fundamentaliu mokslu, tik aplink aplipdoma mistiniais elementais. Elementarus pavyzdys. Žalias ir virtas kiaušinis. Virtas bus kur kas sveikiau nei žalias, nes pastarasis neleis pasisavinti baltymų.
Siūlau žiūrėti paprasčiau, kiekvienas žmogus pats jaučia, kaip jo kūnas reaguoja į vieną ar kitą produktą. Taip gali atsirinkti, kas tinka ar ne. Domėtis naujovėmis labai gerai, bet neverta jomis aklai tikėti.
Kalbino Evelina Machova
Lietuvos sveikata
