Dažna informacija apie maisto produktą ar jo reklama vartotojui pateikiama, nurodant naudingąsias produktų savybes. Tokia informacija neretai lemia produkto pasirinkimą, mat skambiai pateikti teiginiai iškart patraukia pirkėjų dėmesį. Nors kiekvienas žino, kad maisto paskirtis ir yra teikti mitybinę naudą bei palaikyti organizmo sveikatą, retas susimąsto, ar ant pakuotės pateikta informacija yra teisinga ir pagrįsta.
Norint suprasti, kaip skaityti produktų etiketes, pirmiausia reikėtų suvokti, kas yra maistingumo ir sveikatingumo teiginys. Maistingumo teiginiu vadinamas apibūdinimas, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad produktas turi tam tikrų naudingų savybių dėl kaloringumo, maistinių arba kitų medžiagų, pavyzdžiui, „mažai kalorijų“ ar „be riebalų“. Tuo metu teiginiu apie sveikatingumą vadinamas apibūdinimas, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto, vienos jo sudedamųjų dalių ar kategorijos ir sveikatos.
2006 m. gruodį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą, kuriuo suvienodinti maistingumo ir sveikatingumo teiginių naudojimo reikalavimai, nurodantį, kad bet kuris iš teiginių gali būti naudojamas tik taip, kaip numatyta konkrečios maisto medžiagos apraše. Aprašas nustato maistingumo reikalavimus, kuriuos produktas turi atitikti, kad galėtų būti apibūdinamas atitinkamu maistingumo ar sveikatingumo teiginiu.
Europos Komisijai 2012 m. gegužę patvirtinus 222 teiginius apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, maisto gamintojams buvo nustatytas pereinamasis 6 mėnesių laikotarpis pakeisti savo prekių ženklinimą ar reklamą, tačiau nuo 2012 m. gruodžio mėnesio maisto produktus bus leidžiama ženklinti tik tais teiginiais, kurie nurodyti Komisijos ,,baltajame“ sąraše, ir tais, kurie dar laukia Komisijos įvertinimo.
Svarbu suvokti ir tai, kad bendrųjų žinių ar plačiai žinomų teiginių nepakanka, kad tam tikras produktas būtų pripažintas turintis maistines ar sveikatinimo savybes. Pavyzdžiui, teigti, jog ,,becukrė kramtomoji guma padeda neutralizuoti dantų akmenų rūgščių susidarymą“, galima tik apie tokią kramtomąją gumą, kuri atitinka Reglamente nurodytus mitybinio teiginio ,,be cukraus“ naudojimo sąlygas, t.y. jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g cukraus. Tokiu atveju vartotojui turi būti pateikiama informacija, kad produkto vartojimo privalumai pajuntami, jei guma po valgio ar gėrimo kramtoma mažiausiai 20 minučių. Tuo metu tokie paplitę teiginiai kaip ,,alyvų aliejus gerina širdies veiklą“ ar ,,medus ramina gerklę“ Reglamente patvirtinti nebuvo.
Reglamente taip pat numatyta, kad neatitinkantys šio dokumento produktai, kurie turi prekių ženklus ar prekių pavadinimus, egzistavusius iki 2005 m. sausio 1 d., gali būti toliau parduodami iki 2022 m. sausio 19 d. Pasibaigus šiam laikotarpiui, net ir tiems teiginiams, kurie registruoti kaip prekių ženklai, bus taikomi vienodi reikalavimai dėl teiginio pagrįstumo patvirtinimo.
Taigi artėjant metų pabaigai, kuomet baigsis Komisijos nustatytas 6 mėnesių laikotarpis pakeisti prekių ženklinimą ar reklamą, gamintojai vis dažniau priverčiami susimąstyti, kuo keisti iki šiol naudotą rinkodaros strategiją ar kaip naujai pristatyti naudingąsias savo produkcijos savybes. Tuo metu varotojai nekantriai laukia, kada etiketėse bus nurodoma pagrįsta informacija, leisianti patiems nuspręsti, ar išsirinktą produktą pirkti verta.
Komentarą parengė Kristina Vilkienė, Advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokato padėjėja.
Lietuvos sveikata