Rėmuo (lot. pyrosis) – skrandžio motorikos sutrikimas, pasireiškiantis deginimo jausmu viršutinėje vidurinėje pilvo (epigastriumo) srityje ir už krūtinkaulio. Tai opi problema, nes rėmuo kankina iki 10 proc. gyventojų, o negydant gali atsirasti įvairių komplikacijų. Todėl svarbu žinoti, kokių priemonių reikia griebtis, norint sumažinti nemalonų deginimo jausmą.
Ligos pradžia
Liga atsiranda tuomet, kai susilpnėja stemplės apačioje esantis raukas – žiedas, sulaikantis skrandžio turinį. Susilpnėjęs stemplės raukas leidžia skrandžio rūgštims patekti į stemplę ir ją dirgina.
Kaip išvengti rėmens?
Pirmiausia rekomenduojama nevartoti maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina rėmens atsiradimą. Lentelėje pateikti pagrindiniai maisto produktai, kurie didina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Maisto produktas -> Produkto poveikis
Alkoholis. Alkoholis padidina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gali kenkti stemplei, nes ji pasidaro jautresnė bet kokiai rūgščiai. Labiausiai įtakos rėmens atsiradimui iš alkoholinių gėrimų turi raudonasis vynas.
Citrusiniai vaisiai. Tokie vaisai, kaip greipfrutai, citrinos, apelsinai, turi daug rūgšties. Jie skatina didesnį skrandžio rūgščių išsiskyrimą, rūgštys dirgina stemplę ir sukelia rėmenį.
Riebus maistas. Riebus maistas, įvairūs rūkyti gaminiai, krakmolas lėtina virškinamojo trakto veiklą, o dėl to gali atsirasti rėmuo.
Aštrus maistas. Įvairūs prieskoniai, pipirai dirgina skrandį, skatina sekreciją..
Padažai. Dauguma padažų – tai riebūs produktai. Taip pat kaip ir valgant riebų maistą, jie gali sulėtinti normalų virškinimą ir sukelti rėmenį.
Saldumynai. Šokoladas, cukrus sudirgina stemplę ir skrandį, skatina išsiskirti skrandžio sultis.
Taip pat rekomenduojama keisti gyvenimo būdą:
▪ reguliuoti kūno svorį – nepersivalgyti, stengtis valgyti ne vėliau kaip 2–3 val. prieš miegą;
▪ nerūkyti;
▪ sportuoti;
▪ miegoti pakėlus lovos galvūgalį;
▪ nevilkėti ankštų drabužių;
▪ nedirbti susilenkus.
Ar liaudies medicinoje taikomi gydymo būdai veiksmingi?
Soda (natrio hidrokarbonatas). Turbūt ne vienas girdėjote, kad padidėjusį skrandžio rūgštingumą žmonės gydo sodos tirpalu. Soda pasižymi rūgštingumą neutralizuojančiu poveikiu, tačiau jos poveikis yra labai trumpas, nes, patekusį į skrandį, soda išskiria anglies dvideginį, kuris dirgina skrandžio gleivinėje esančias liaukutes, o šios liaukutės pagamina dar didesnį druskos rūgšties kiekį.
Pienas. Tai dar vienas liaudies medicinoje taikomas skrandžio rūgštingumo gydymo būdas. Pienas taip pat pasižymi rūgštingumą mažinančiomis savybėmis, bet, kaip ir sodos, poveikis yra trumpalaikis. Pienui pasišalinus iš skrandžio, simptomai vėl atsinaujina. Be to, piene esantys baltymai ir kalcis skatina rūgšties gamybą skrandyje.
Medus. Padidėjusį skrandžio rūgštingumą mėginama sumažinti ir tokiu būdu: stiklinėje šilto virinto vandens ištirpinamas valgomasis šaukštas medaus ir šiltas skystis išgeriamas. Šaltas tirpalas rūgštingumą padidina. Sakoma, kad skrandžio rūgštingumui mažinti geriausiai tinka rapsų medus. Tam reikia rapsų medų ištirpinti iki 50 laipsnių temperatūros pakaitintame vandenyje. Stiklinėje ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą medaus (apie 10 proc. tirpalas). Gerti 1,5–2 val. prieš valgį du kartus per dieną, keturias savaites.
Linų sėmenys. Linų sėmenyse ypač gausu gleivinančių medžiagų, kurios mažina skrandžio rūgštingumą bei apsaugo gleivinę. Sėmenų gleivės silpnina toksinių medžiagų poveikį, apsaugo virškinamąjį traktą nuo dirginimo, slopina uždegimą.
Mineralinis vanduo. Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, rekomenduojami šarminiai mineraliniai vandenys. Jie geriami tik šilti, dideliais gurkšniais, po 1/2–3/4 stiklinės 1 val. prieš valgį. Šiltas mineralinis vanduo, patekęs į skrandį, slopina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Vaistažolių arbatos. Padeda lygiomis dalimis sumaišytų mėtų, ramunėlių ir kiečių arbata.
Visi šie tradiciniai metodai nėra 100 proc. veiksmingi, nes jų poveikis yra trumpalaikis, o po kurio laiko skrandžio rūgštingumas gali dar labiau padidėti. Todėl pagrindinis gydymo būdas turėtų būti vaistai, sumažinantys skrandžio rūgštingumą (pvz., Raniberl). Jie pasižymi tuo, kad veikia pačią ligos priežastį – padidėjusią rūgšties gamybą, o ne tik neutralizuoja jau susidariusią rūgštį ir taip saugo nuo nemalonių pojūčių visą dieną.
| Gydytoja Jurgita VASILIAUSKAITĖ |
