Per 18 nepriklausomybės metų valstybė taip ir nesugebėjo pažaboti nelegalios prekybos rusiškais medikamentais. Tačiau žmonės, ieškantys turguose pigesnių ir senus laikus primenančių vaistų, pamiršta, kad gali nusipirkti falsifikatą arba pirmines savybes praradusį medikamentą.
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė "Vakarų ekspresą" informavo, kad dalies apsinuodijimų, kartais – net sunkių, priežastis – lietuvaičių turgavietėse įsigyti nelegalūs medikamentai, atvežti iš Rusijos.
"Tai nebūtinai rusiški vaistai, tik atvežti iš Rusijos. Paprastai ant pakuotės nenurodyta vaisto cheminė sudėtis, žmonės juos pasiskiria patys, kartais visai be reikalo, nežino, kaip jais gydytis, kaip derinti su kitais vaistais. Itin pavojingi paties sau paskirti nesaugiais pripažinti antibiotikai, skausmą malšinantys, liekninantys preparatai", – perspėjo R. Rutkauskaitė.
Kad apsinuodijimų nelegaliai pirktais vaistais pasitaiko, ir ne taip jau retai, patvirtino ir Lietuvos toksikologų draugijos pirmininkas, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas. Ligoninėje gydyti pacientai, apsinuodiję "nekaltu" rusišku ar baltarusišku citramonu, paracetamoliu, antibiotikais. Keletas žmonių nukentėjo nuo iš Rusijos parvežto kiniško liekninamojo preparato "Lida", kuriame rasta didelis kiekis ant pakuotės nenurodytos vaistinės medžiagos subitramino, sukeliančio šalutinį poveikį.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, pasiieškoti rusiškų vaistų neretai pacientams pataria ir kai kurie medikai, kai Europos standartus atitinkantis medikamentas jiems nepadeda.
Kas dešimtas – falsifikatas
Pirkdami Lietuvoje neregistruotą tarpuvartėje įgytą medikamentą rizikuojame įsigyti ne tai, ko tikimės. Juk Rusijos Vyriausybė pati yra pripažinusi, kad 10-15 proc. jų vaistų rinkos sudaro falsifikatai. Apskaičiuota, kad nelegalių farmacininkų kišenėse šioje šalyje kasmet nusėda apie 500 mln. dolerių.
Neseniai Europos Sąjungos valstybėse narėse atliktas tyrimas parodė, kad per paskutinius penkerius metus buvo identifikuota 170 vaistinių preparatų klastojimo ir platinimo neteisėtais kanalais atvejų.
Iš falsifikuotų vaistinių preparatų dažniausiai (43 proc. atvejų) pasitaiko preparatų be veikliųjų medžiagų.
Todėl net pirkdamas preparatą Rusijos vaistinėje, iš tikrųjų perki katę maiše. Gerai dar, kad nusipirktas vaistas tarnaus kaip placebas, nes vietoj veikliosios gydančios medžiagos bus įdėta nekalto maisto papildo ar vitamino C. Bet viskas gali baigtis ir liūdniau.
Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis atkreipia dėmesį į tai, kad kontrabanda atgabenami vaistai dažniausiai laikomi nesilaikant reikalingo režimo, o tokiais atvejais vaistas gali tapti nuodu.
"Negalime būti garantuoti, kad vaistas negulėjo užpečkyje. Dar nieko, jei netinkamai laikytas medikamentas tik prarado gydančias savybes, bet gali atsitikti taip, kad pakitus jo cheminei sudėčiai bus suduotas neigiamas smūgis kepenims, inkstams ar kitiems organams", – perspėjo gydytojas.
Dviguba rizika
Ant prekystalio turguje išdėlioti, regis, nekalti maisto papildai, vitaminai, žoliniai preparatai. Cheminės sudėties medikamentai dažnai slepiami po prekystaliu. Jei tų, kurių prašoma, pardavėja neturi – ji pasiūlo ateiti kitą kartą.
"Vakarų ekspreso" reporterei apžiūrint laisvai išdėliotas prekes, priėjusi moteris pasiteiravo, ar galima nusipirkti vaisto "Teturam". It burtų lazdele mostelėjus šių tablečių, kurių veiklioji medžiaga disulfiramas, sukelianti pasišlykštėjimą alkoholiu, pakuotė atsirado pirkėjos rankose.
Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja perspėja, kad pirkti šį rusišką vaistą ir jį vartoti nepasitarus su gydytoju labai pavojinga. Žmogus rizikuoja dvigubai – pakenkti artimam žmogui, jei jam nežinant vaisto duodama su maistu, ir dėl to, kad vaistas gali būti falsifikatas.
"Teisingai vartojamas šis vaistas nekeltų grėsmės, bet turguje parduodamais vaistais pasitikėti negalima. Be to, pacientas turi žinoti, kad jis vartos šį vaistą, ir sąmoningai tam pasiryžti. Jis turi žinoti, kad vaisto vartojimo metu kategoriškai draudžiama gerti alkoholio. Neteisingai vartojamas medikamentas gali sukelti stiprią nepageidaujamą organizmo reakciją", – sakė gydytoja.
"Skundžiasi oficialiais vaistais"
Birutė Jankuvienė, šeimos gydytoja
Pacientus perspėju, kad pirkti turguje nesaugu, nes neaišku, kokiame rūsyje ten parduodami vaistai pagaminti. Jei pacientas savo nuožiūra vartos turguje nusipirktus vaistus – mes, gydytojai, negalėsime atsakyti už gydymo rezultatus.
Tokių atvejų, kad kas nors būtų skundęsis nukentėjęs nuo rusiškų vaistų, nebuvo. Pacientai labiau skundžiasi pavartoję oficialių vaistų, nes jie perskaito anotacijas, kuriose išdėstyti visi įmanomi šalutiniai poveikiai, ir įtiki, kad jiems pakenkė. Rusiškų vaistų anotacijose tų aprašymų nėra. Jei ir jaučiasi nuo to blogai – nežino, nuo ko. Jei nėra aprašytas tas galimas šalutinis poveikis, mano, kad to poveikio ir neturi.
Nesakau, kad Rusijoje nėra gerų vaistų. Tarp tų, kurie oficialiai gaminami – yra gerų ir labai gerų, bet į Lietuvą jie turi patekti oficialiu keliu, juos turi pripažinti valstybinės institucijos.
Genovaitė Privedienė
Vakarų ekspresas