Plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne sveikatos problema. Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės direktorius gydytojas radiologas Algirdas Gauronskis sako, kad ir su paskutine cigarete pavojus sveikatai neišnyks: „Seniems rūkaliams prireiks iki 15 metų, kad jų nualintas organizmas atsigautų“.
Epidemija siaučia
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūko apie 1,1 milijardo pasaulio gyventojų. Išsivysčiusiose šalyse tabako surūkoma vis mažiau: Vakarų Europos ir JAV šalyse rūko 24-30 procentai, besivystančiose ir kai kuriose Rytų Europos šalyse rūkalių yra daugiau nei 50 procentų. „JAV rūkantis gydytojas yra retenybė, o besivystančiose pasaulio šalyse rūko iki 60 procentų gydytojų vyrų ir iki 16 procentų gydytojų moterų“, – stebisi gydytojas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje rūko kasdien apie 45 procentai vyrų ir apie 15 procentų moterų. Per pastaruosius penkerius metus vis daugiau rūko jaunų – 25-29 metų moterų. Labiausiai rūkymas paplitęs Tauragės apskrityje – 27,4 procento, tačiau daugiausiai rūkančių moterų Klaipėdos apskrityje – 12,5 procento.
Kad rūkymas žudo, žino visi
„Žmonės mėgsta rūkyti, nors kiekvienas puikiai žino, jog rūkymas kenkia sveikatai, tačiau tik nedaugelis rūkalių suvokia, kokį pavojų kelia melsvas cigaretės dūmelis, – tvirtina A. Gauronskis. – Pagrindinė sudedamoji tabako dalis – nikotinas, mokslininkų nuomone, yra pats baisiausias žmonijos nuodas. Užtraukus dūmą, nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes pasiekęs centrinę nervų sistemą, sužadina nervų impulsus, dėl kurių organizme prasideda toli gražu ne sveikatos naudai vykstantys pokyčiai“.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios nusėda bronchuose. Dervos padengia bronchus ir plaučius panašiai kaip suodžiai kamino vidų.
„Surūkant 20 cigarečių per dieną, per metus į plaučius nugula apie 210 g, t.y. pilna stiklinė dervų“, – tikina gydytojas.
Perėjus prie cigarečių su mažesniu dervos kiekiu paprastai nieko nelaimima, rūkymo žala nesumažėja, nes tada dažniausiai dūmas stipriau įtraukiamas į plaučius ir ilgiau plaučiuose palaikomas.
„Jeigu rūkydami geriate vitaminus, tikėdamiesi jog taip sumažinsite keliamą tabako pavojų sveikatai, itin klystate, – perspėja gydytojas. – Cigaretės neutralizuoja su maistu gaunamus vitaminus, tad ne veltui jos vadinamos vitaminų žudikėmis“.
Negrįžtama žala plaučiams
„75 procentai visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu“, – sako gydytojas radiologas.
Pasyvus rūkymas, kuris ypači kenkia vaikams, atitinka 0,1-2 cigaretes, surūkytas per dieną. Jis yra ankstyvo švokštimo vaikystėje, bronchinės astmos ir padidėjusio bronchų jautrumo atsiradimo priežastis. „Kuo daugiau vaikas veikiamas pasyvaus rūkymo, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs obstrukciniu bronchitu, pneumonija arba jam anksti atsiras bronchų hiperreaktyvumas“, – tvirtina medikas.
Neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė – lėtinis bronchitas. Cigarečių dūmai sukelia bronchų sienelės sustorėjimą, gleives gaminančių liaukučių išvešėjimą, jų pagausėjimą, bronchų spindžio susiaurėjimą. Ilgainiui paliečiami ir patys smulkieji bronchai.
Rūkymas yra pagrindinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastis. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) tai bendras pavadinimas grupei požymių, blokuojančių oro patekimą į plaučius ir sunkinančių kvėpavimą. Pavyzdžiui, oro trūkumas dėl alveolių pažeidimų arba chroniškas bronchitas – ilgai trunkantis kosėjimas su skrepliais.
„94 procentams asmenų, kurie surūkydavo po 20 cigarečių per dieną, pomirtinio skrodimo metu nustatyti alveolių pažeidimai, tuo tarpu 90 procentų nerūkančiųjų tokių pažeidimų išvis arba beveik nėra“, – sako gydytojas.
Cigarečių dūmuose yra daugiau kaip 40 kancerogenų t. y. vėžį sukeliančių medžiagų. Rūkantieji, anot mediko, dažniau serga plokščialąsteliniu, rečiau diferencijuotu bronchų vėžiu. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20–30 metų. „Dabar vis dažniau plaučių vėžiu serga ir moterys, nes jos pradėjo kur kas daugiau rūkyti“, – tvirtina gydytojas.
Verta žinoti:
Vienoje cigaretėje yra apie 4000 cheminių medžiagų. Kai kurios iš jų naudojamos buityje:
Acetonas – nagų lako valiklis, dažų skiediklis,
Amoniakas – tualeto valiklis,
Vandenilio cianidas – nuodai,
Kadmis – automobilių akumuliatorių skystis,
DDT- insekticidas,
Metanolis – raketų kuras,
Naftalinas – atbaido kandis,
Nikotinas – narkotinė medžiaga,
Stearino rūgštis – naudojama žvakėms,
Tolvenas – pramoninis tirpiklis,
Fenolis- dezinfekuojanti medžiaga,
Formalinas – naudojamas laboratoriniam organų konservavimui.
Ilona Šnarienė,
Lietuvos sveikata