Alergija šalčiui yra vis dažnėjanti problema. Ją įgyja daugiau jauni žmonės, retai vaikai ir vyresni žmonės. Moterys serga šia liga dažniau nei vyrai. Alergija atsiranda vyraujant šaltiems ir vėjuotiems orams, tačiau gali atsirasti ir išsimaudžius šaltame vandenyje esant šiltiems orams.
Šalčio alergija dažniausiai atsiranda prasirgus infekcine liga. Paprastai ji kamuoja jaunus žmones, moteris – dažniau nei vyrus.
Požymiai
Ašarojimas, sloga arba konjunktyvitas, dilgėlinė ant atvirų kūno vietų, dažniausiai rankų ir veido – visi šie simptomai atsiranda po kelių minučių išėjus į lauką arba iš jo sugrįžus į šiltą patalpą. Tai – šalčio alergija. Tiesa, slogą ir ašarojimą gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, vegetatyvinė kraujagyslių distonija, hipertenzija, lėtinės viršutinių kvėpavimo takų ligos (tonzilitas, faringitas).
Dilgėlinę gali sukelti vartojami vaistai. tačiau jeigu anksčiau minėtieji simptomai šaltuoju metų laiku pasireiškia dažnai, galima įtarti šalčio alergiją. Tiksliai ligą diagnozuoti gali tik gydytojas alergologas. Tačiau išsiaiškinti ar jūs šalčio alergijos rizika jums yra padidėjusi galite ir namuose. Uždėkite ledo gabaliuką ant odos, pavyzdžiui, riešo ir palaikykite 20 min. Jeigu tą vietą pradės niežėti, atsiras bėrimas, panašios reakcijos galite tikėtis ir išėję į šaltą orą.
Šalčio alergija kaip ir bet kuri kita sukelia nemažai nemalonumų: jai pasireiškus prastėja savijauta, gali prasidėti galvos skausmai, mažėja kraujospūdis. Stipriai sušalusiam žmogui, kuris yra alergiškas šalčiui, gali net prireikti skubios medicininės pagalbos.
Rizika
Šalčio alergija dažniau pasireiškia tiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra silpna, taip pat tiems, kurių organizme yra lėtinė infekcija (nesveiki dantys, haimoritas, tonzilitas, bronchitas, cholecistitas, nefritas). Šalčio alergiją gali paskatinti kepenų, skrandžio funkcijos sutrikimai, disbakteriozė. Taip pat ši alergija gali būti paveldėta.
Beje, šalčio alergijai pasireikšti nebūtinai reikalingas itin šaltas oras. Ji gali apie save priminti, kai temperatūra yra nulinė, tačiau pučia stiprus vėjas ir oro drėgmė yra didelė.
Jeigu alergija šalčiui itin stipri, net ir nuprausus veidą šaltu vandeniu, ji gali paūmėti. Šalčio alergikai turi ypač savimi pasirūpinti sirgdami gripu ar kokia nors lėtine liga, nes jos gali apsunkinti alergijos priepuolius.
Šalčio alergija dažniausiai atsiranda prasirgus infekcine liga. Paprastai ji kamuoja jaunus žmones, moteris – dažniau nei vyrus.
Ką daryti?
Kovoti su šalčio alergija sunku, juk paties alergeno – šalčio – panaikinti neįmanoma. Kad sumažintumėte jos pasireiškimą prieš išeidami į šaltą orą galite išgerti antihistaminių preparatų, kuris pristabdys alerginę reakciją.
Kai oras šaltas, būtinai mūvėkite pirštines, stenkitės nuo vėjo pridengti veidą skara ar šalių. Jeigu lauke labai sužvarbote, parėję namo nusiprauskite po šiltu dušu.
Verta žinoti:
Šalčio alergija paprastai pasireiškia vėlyvą rudenį ir žiemą, tačiau gali apie save priminti ir karštą dieną. Pakanka karštą dieną išsimaudyti šaltame vandenyje ir kūną kaipmat išbers vandeningomis pūslelėmis. Jeigu esate alergiškas šalčiui, maudytis galite tik tuomet, jei vandens temperatūra yra didesnė nei 20 laipsnių šilimos.
Lietuvos sveikata
