Saldus vaikystės įprotis

Kas neprisimena vaikystės kovų su mama – ji tau bruka sriubą ir kotletus,
o tu ilgesingai žiūri į spintelę, kurioje “paslėpti” saldainiai. O kai dar
pagalvoji apie tai, kad turi truputį susitaupęs pinigų ledams…

Beje, apie pieniškus ir grietininius ledus dietologai kalba teigiamai. Ypač jei
ledai valgomi šiltuoju metų laiku. Juose gausu baltymų, angliavandenių, kalcio –
visko ko reikia augančiam organizmui. Ištirpdyk ledus ir bus skysta saldi
sriuba. Žodžiu – šalin tabu. Tačiau ir kotletus valgyti reikia.

Stereotipas, kad pyragaičiais smaližiauja tik moterys. Netiesa. Dar neaišku, kas
nuo jų labiau priklausomi. Žinoma, tikras kaubojus apie tai neprisipažins,
tačiau atsipalaidavęs europietis ilgai ir skrupulingai parduotuvėje renkasi
ledus ir saldžius varškės sūrelius. O moterys kankinasi – laikosi dietos.

Kodėl taip smarkiai įprantame prie saldumynų?

Todėl, kad jie lengvai pasisavinami ir greitai suteikia energijos. Organizmas
aptingsta – jis nebenori virškinti grūdų, mėsos, žuvies, daržovių ir reikalauja
vis daugiau saldėsių bei rafinuotų produktų. Tačiau nepamirškite saldumynų
klastų.

Pirmoji – greitai gendantys dantys. Odontologo kėdėje apkars ir pats
saldžiausias tortas. Tiesa, odontologai guodžia – svarbu iš karto prisišveitus
saldainių ir pyragėlių gerai išsivalyti dantis.

Beveik visos dietų teorijos dėl saldumynų sutinka vienu klausimu. Jei labai
norisi ko nors saldaus – rinkitės gryną juodąjį šokoladą. Tai ir naudinga, ir
skanu.