Vis skaitome, girdime, koks nesveikas sėdimas darbas ir kaip svarbu būti fiziškai aktyviems. Ir tai tiesa. O kada gi dirbančiam žmogui sportuoti ? Žinoma, kad savaitgaliais! Ir sportuoti dažniausiai imamės iš peties, tarsi norėdami kompensuoti tai, kad visą savaitę sėdėjome. Šokame ant slidžių, pačiūžų, plušame iki devinto prakaito sporto klube. O ar žinome, kad tokiu būdu galime ne tiek padėti, kiek pakenkti sau ? Vieną iš pasekmių galime pajusti dar neprasidėjus naujai darbo savaitei, – juosmens/nugaros skausmą.
Yra nustatyta nemažai nugaros/juosmens skausmo rizikos faktorių. Vienas iš jų – netolygus fizinis krūvis. Geriau reguliarus (bent 3 kartai per savaitę) vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, nei labai intensyvus epizodinis sportavimas.
Kokie gi kiti nugaros skausmo rizikos faktoriai?
Per didelė stuburo apkrova vaikystėje. Vaikams nugaros skausmai be trauminės priežasties pasitaiko ypatingai retai. Tačiau sunkios mokyklinės kuprinės ar kiti nešuliai gali pertempti raumenis ir sukelti jų nuovargį. Rekomenduojama, kad kuprinės svoris nebūtų didesnis nei 15-20 procentų vaiko kūno svorio.
Bloga fizinė būklė. Nugaros skausmai dažniau vargina prastos fizinės būklės žmones, kurių silpni nugaros ir pilvo raumenys negali užtikrinti stuburo stabilumo. Bet kaip jau minėta, treniruoti raumenis rekomenduojama reguliariai ir tolygiai.
Darbo pobūdis. Darbas, kurio metu reikia sunkiai kelti, stumti ar traukti, ypač susijęs su sukamaisiais judesiais ir vibracija, gali sukelti mikrotraumas ir nugaros skausmą. Kita vertus, sėdimas darbas irgi provokuoja nugaros skausmus, ypač jei yra laikysenos problemų ir nepritaikyta kėdė.
Viršsvoris. Viršsvoris, nutukimas ar greitas svorio padidėjimas labai padidina krūvį nugaros raumenims ir stuburui ir gali provokuoti nugaros skausmą.
Nėštumo metu neretai vargina nugaros skausmai dėl pasikeitusio kūno svorio centro, padidėjusio krūvio raumenims. Po gimdymo skausmai dažniausiai savaime išnyksta.
Amžius. Dažniausiai pirmieji nugaros skausmų epizodai pasireiškia sulaukus 30-50 metų, ir amžiui bėgant jie pasitaiko vis dažniau. Senstant mažėja raumenų elsatingumas ir tonusas, mažėja kaulų mineralinis tankis, tarpslanksteliniai diskai tampa ne tokie vandeningi ir ne taip gerai amortizuoja slankstelių judesius.
Psichinės ligos. Stresas neretai pasireiškia raumenų įtampa, kurią galime jausti kaip skausmą. Sergant depresija, nerimo sutrikimu labiau akcentuoamės į skausmą, pasikeičia skausmo stiprumo suvokimas, epizodiniai skausmai dažniau tampa lėtiniais.
Paveldimumas. Kai kurios jungiamojo audinio (raiščių, sausgyslių, kremzlių) silpnumu pasireiškiančios ligos yra paveldimos. Tačiau tai retai pasitaikantys susirgimai.
Jei visgi savaitgalio fizinis krūvis buvo per didelis ir svarstote, ką daryti su atsiradusiu nugaros skausmu, imkitės pirmos pagalbos priemonių:
- Šiltos vonios ar įtrinimo vietiškai su šildančiu tepalu
- NVNU (geriausiai išgerti greitai veikiančių priešuždegiminių vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, Dolmen)…
- Gero poilsio – gerai išsimiegokite ir porą dienų venkite didesnio fizinio krūvio.
Autorius: Dalia Matačiūnienė
