Savo mirtį artiname patys?

Neseniai pramogų pasaulį sudrebino netikėta žinia. Gegužės 13-osios naktį ligoninėje mirė žinomas humoristas Modestas Vaišnoras. 28 metų vyrui sustojo širdis. Staigi jauno vyro mirtis – tarsi įspėjimas kitiems, netausojantiems sveikatos. Anot kardiologų, širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis daugiau jaunų žmonių. „Jau nieko nebestebina, kai 30 metų žmogų ištinka miokardo infarktas“, – tvirtino Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų dr. Mykolas Biliukas. Miokardo infarktas, arba širdies smūgis, – tai širdies raumens ląstelių pažeidimas ir žūtis. Taip atsitinka dėl deguonies stokos sutrikus kraujotakai. Pasak dr. M.Biliuko, ūmią širdies ir kraujagyslių ligą sukelia aterosklerozė. Kaip tik dėl šios priežasties Lietuvoje miršta daugiausia žmonių. „Kadaise aterosklerozė buvo tik pagyvenusių žmonių liga, o dabar ja serga net naujagimiai, – sakė kardiologas. – Šią ligą vaikai paveldi.“
Aterosklerozė taip pat gali būtikrūtinės anginos, širdies ritmo sutrikimo, širdies nepakankamumo priežastis.

 

Jauni žmonės labai dažnai miršta ir nuo aukšto kraujospūdžio sukeltų komplikacijų. Todėl, anot kardiologo, kraujo spaudimą kartkartėmis reikėtų pasitikrinti ir jauniems. Dėl aukšto kraujospūdžio sustorėja širdies raumuo, blogiau ima funkcionuoti smegenys, ilgainiui išsivysto širdies infarktas, smegenyse – insultas. Be to, susiaurėjusios kraujagyslės gali tapti inkstų veiklos nepakankamumo priežastimi. Anot kardiologo, reikia laiku susirūpinti aukštu kraujo spaudimu. Kraujospūdžio norma – 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio. „Jei pamatavus kraujo spaudimą ramybės būsenoje bent vienas skaičius yra didesnis, jau reikėtų susirūpinti, – sakė jis. – Anksčiau buvo manoma, kad vyresniam žmogui galima turėti ir aukštesnį kraujospūdį. Nieko panašaus – kraujospūdžio norma galioja visiems.“

 

Trečia širdies ir kraujagyslių liga, nuo kurios dažnai miršta jauni žmonės, – ankstyvas cukrinis diabetas. Anot dr. M.Biliuko, vis daugiau diabetu susergama ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Be to, šios ligos palydovės – aterosklerozė ir hipertenzija. Bene pagrindinės ankstyvo cukrinio diabeto priežastys – nutukimas ir alkoholio vartojimas. Nutukimas yra viena pagrindinių mirtingumo nuo širdies kraujagyslių ligų priežasčių. Tokiomis ligomis ypač rizikuoja susirgti vadinamieji obuolio tipo nutukėliai. Kardiologas visiems rekomenduoja pasimatuoti liemenį. Vyrų pilvo apimtis neturėtų viršyti 102 cm, o moterų – 88 cm. „Jei apie liemenį būtų mažiau centimetrų, rizika susirgti kitomis ligomis būtų daug mažesnė. Pilvinio tipo nutukimas sukelia nemažai kitų ligų, bet faktiškai tai yra vienas ir tas pats reiškinys – bendras medžiagų apykaitos sutrikimas“, – sakė kardiologas.

 

Anot kardiologų, žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis suserga gyvendami ir nuolatinio streso sąlygomis. „Padidėjusi įtampa dėl prarasto darbo, emigracijos baigiasi adrenalino pertekliumi, kuris ir sukelia širdies aterosklerozę, hipertenziją“, – sakė kardiologas. Pasak kardiologo, rizika sunkmečiu susirgti širdies ligomis dar labiau padidėja. Tą įrodo skaičiai. Per pastaruosius trejus metus rekordiškai padaugėjo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Anksčiau tokios mirtys sudarė apie 50 proc. visų mirčių, o dabar – apie 55 proc. Anot M.Biliuko, dabartinis mirtingumo rodiklis yra didžiausias nuo 1950 metų. Širdį gadina ne tik stresas, bet ir… dantys. Anot kardiologo, dėl sugedusių dantų širdies ligomis ypač dažnai suserga kaimo žmonės. „Netvarkantys dantų žmonės bent 2–3 kartus dažniau miršta nuo infarkto“, – teigė jis.

 

Psichologai mano, kad bėdos dėl širdies žmones ištinka ir dėl pykčio. „Tie, kurie nuolat pyksta ar patys provokuoja pykčius, patiria infarktą, kraujotakos sutrikimų ir miršta 50–60 metų. Tikrosios per ankstyvų mirčių priežastys – konfliktai, pyktis ir nuolatiniai jų sukeliami stresai. Tad norint ilgai gyventi pirmiausia reikia išmokti valdyti pyktį“, – patarė psichologas teologas Tomas Girdzijauskas. Anot jo, ilgai pykdamas žmogus pats sau nuodija gyvenimą. „Todėl kylant nuoskaudai reikia arba iškart aiškintis, arba jau kitą dieną viską užmiršti visiems laikams“, – mano jis. Geriausias būdas pykčiui suvaldyti – kuo daugiau judėti, sportuoti. Žmogus turi nuolat judėti, o nervai išlikti ramūs, bet ne atvirkščiai.Vis dėlto stresų nereikia bijoti. Anot psichologų, jie skatina veikti.

 

iMed