Kai kur užsienyje biuruose pradėta taikyti stalų, prie kurių reikia
stovėti – praktika. „Apple“ generalinis direktorius Timas Kukas, yra
sakęs: „Daug gydytojų mano, kad sėdėjimas – nauja vėžio rūšis“. Ir iš
dalies jis yra teisus. Ilgas sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas ypač
moterims grasina venų varikoze ir net padidina grėsmę susirgti cukriniu
diabetu ar… mirti.
Pavojus moterims
Jau prieš daugiau nei penkerius metus pastebėta, kad sėdėjimas virsta
daugelio žmonių kasdienybe. Vėlesni tyrimai atskleidė, kad „sėdėjimo
liga“, net jei ir mankštinatės, yra susijusi su daugeliu fizinių ir
psichikos problemų. Taip pat turi įtakos padidėjusiai onkologinių ligų
rizikai.
Ilgalaikio sėdėjimo metu sulėtėja riebalų deginimo procesas, todėl
organizmas jų sudegina mažiau, negu tuomet, kai žmogus atsistoja ir
pradeda mankštintis. Pasyvus sėdėjimas, siejamas su cukriniu diabetu,
nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, atlikti tyrimai
parodė, kad ilgas sėdėjimas moterims didina diabeto riziką.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ilgos valandos, praleistos sėdint, vyresnėms
nei keturiasdešimties metų moterims sumažino insulino poveikį bei
padidino uždegiminių ligų riziką. Vadinasi, didėjo rizika susirgti
antrojo tipo diabetu. Šie tyrimų rezultatai buvo tokie pat tų moterų,
kurios ne darbo metu mankštindavosi, ir tų, kurios visai
nesimankštindavo.
Dr. Alpa Patel iš Amerikos kovos su vėžiu draugijos mano, kad sėdėjimas
kenkia ne tik dėl to, jog tai yra vienas pačių pasyviausių žmogaus
atliekamų veiksmų, bet ir dėl to, kad ilgalaikis sėdėjimas kenkia,
nepaisant to, kuo užsiimama likusiu laiku. Galite bėgioti po valandą
kasryt, tačiau jei likusią dienos dalį sėdite prie stalo vis tiek
smarkiai padidėja rizika susirgti daugeliu pavojingų ligų. Be to, ši
rizika moterims kur kas didesnė.
Tai įrodo ir ilgiau nei dešimtmetį vykdyto 123 tūkstančių savanorių
stebėjimo rezultatai. Jie buvo paskelbti leidinyje „American Journal of
Epidemiology“. Toms moterims, kurios kasdien sėdėjo daugiau nei šešias
valandas, grėsė 37 procentais didesnė rizika mirti nurodytu laikotarpiu,
nei toms, kurios sėdėjo mažiau nei tris valandas per dieną.
Vyrams šis rodiklis, atitinkamai, siekė 18 proc. Tiriamieji nesirgo
vėžiu ar širdies ligomis, jų nebuvo ištikęs insultas, jų plaučiai buvo
pakankamai sveiki, o fizinis apkrovimas pakankamas.
Nesėdėti vienoje vietoje
Tačiau, ar iš tiesų sėdėjimas yra nauja vėžio rūšis? „Visuomet sakome,
kad tai – tarsi rūkymas. Darome tai ir priprantame pernelyg
nesusimąstydami apie žalą sveikatai“,– sako Peningtono biomedicininių
tyrimų centro profesorius dr. Markas Hamiltonas.
Jis ne vienerius metus tiria neaktyvaus gyvenimo būdo įtaką žmogaus
organizmui. „Viena, ką tikrai žinome – ilgalaikis neaktyvumas nėra tas
pats kaip nepakankamas fizinis aktyvumas. Negalima matuoti visko tik
tomis keliomis sporto valandomis, net jei tai daroma kasdien“,– sako
profesorius. Jo atlikti tyrimai rodo, kad iš tiesų sėdimą darbą
dirbantys žmonės yra linkę du kartus dažniau sirgti cukriniu diabetu. Ir
ši rizika yra kur kas didesnė nei tų, kurie kasdien suvalgo itin daug
cukraus.
Tad prof. dr. M.Hamiltonas pataria kasdien aktyvų fizinį krūvį derinti
su ne tokiu intensyvu ir itin vengti pasyviai sėdėti vienoje vietoje.
Verta žinoti
Moteriški hormonai estrogenai neigiamai veikia venų būklę. Būtent todėl
varikozė dažniau puola moteris. Pasaulinė statistika rodo, kad bėdų su
venomis turi net 30 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių. Todėl kas 25-30
minučių atsistokite ir pasivaikščiokite po kambarį, kabinetą.
