Skeleto deformacijos

Skeleto
deformacijos

Pasitaiko
įvairių vaikų skeleto pakitimų. Neįsisenėjusios netaisyklingos laikysenos
nereikia gydyti terapinėmis priemo­nėmis, pakanka ją pakoreguoti gimnastikos
pratimais, sutei­kiant vaikui didesnę judesių laisvę. Galima laukti tol kol,
vaikui augant, stuburas išsilygins. Pavyzdžiui, vaikui, kurio kojų padėtis
netaisyklinga, patariama dažniau bėgioti basomis, o ne sprausti koją į siaurus
batukus su įklotais.

Jeigu
netaisyklinga laikysena įsisenėjusi, būtina kreiptis į gydytoją. Dažnai ją
tenka gydyti metų metais, naudojant ortopedines atramas bei įtvarus, atliekant
gydomąją mankštą ir net koreguojančias operacijas. Negydoma netaisyklinga
laikysena skatina ankstyvą skeleto, ypač sąnarių ir laikančių­jų raiščių,
dilimą (artrozę).

 

Šauermano
liga

Šauermano
liga, dar vadinama paauglių kifoze, dažniau serga berniukai. Jie paprastai
skundžiasi nugaros skausmais, turi ryškiai matomą kuprą. Ši liga atsiranda dėt
to, kad dalis slankstelių deformuojasi, įgauna pleišto formą. Lengvais atvejais
raumenis padeda stiprinti gydomoji mankšta ir sportas, sunkesniais atvejais stuburo
krūvis mažinamas gydomaisiais korsetais. Šauermano liga dažniausiai pasireiškia
baigiantis augimo periodui.

 

Stuburo
deformacijos

Normalus
stuburas būna išlinkęs ne į šonus, o tik atgal ir į priekį, t.y. sudaro tarsi S
raidę. Užaugusių vaikų stuburas būna dvigubos S raidės formos. Jeigu stuburas iškrypsta į šoną, sakoma, jog vaikas serga
skolioze. Ryškus stuburo išlinkimas į užpakalį ties krūtine vadinamas kifoze,
per didelis išlinkimas į priekį ties juosme­niu – lordoze. Normali (dvigubos S
raidės formos) laikyse­na paprastai pereina į ydingą pamažu.

Augančio
vaiko laikysena kinta. Naujagimių gulimąją padėtį
pakeičia sėdimoji didesnių kūdikių padėtis, kuriai būdingas didesnis ar
mažesnis stuburo išlinkimas, po to susiformuoja stovimoji vaikų padėtis.
Stovėdamas mažas vaikas gali atrodyti tiesus, kreivas arba kuprotas, ir tik
gydytojas gali pasakyti, ar jo laikysena normali, ar ydinga, ar jai ištaisyti
pakaks gimnastikos, ar rimtą laikysenos pažeidimą jau teks gydyti ortopedams.

 

Kojų deformacijos

Deformuotos
kojos gali būti pjautuvo arba kablio formos, sulinkusios, plokščiapadės,
šleivakojės. Šios deformacijos atsiranda dėl netaisyklingos atskirų kaulų
tarpusavio padė­ties. Nenormaliai išaugę, silpnai išsivystę ar per daug įtempti
raumenys dėl per mažo ar per didelio tempimo gali sukelti ilgalaikį kaulų
iškrypimą.

 

X kojos ir 0 kojos

Naujagimiai
dėl jų padėties gimdoje išvysta pasaulį, turėdami O formos kojas. Nuo antrųjų
gyvenimo metų pradedančių vaikščioti sveikų vaikų kojos įgyja X formą ir išauga
tik šeštaisiais metais. 12 metų sulaukusių vaikųkojos paprastai
jau yratiesios.
Nesveikas O kojas turi vaikai, kuriems stinga
vitamino D, t.y. kurie serga rachitu. Nenormalios kojos rodo raumenų sutrikimus.

Padėkite savo vaikui

• Rūpinkitės, kad vaikas
turėtų pakankamai laiko ir erdvės siautėjimams, būtų linksmas.

• Stenkitės, kad vaikas
neturėtų antsvorio. Per didelis svoris perkrauna skeletą.

• Jei jūsų vaikui paskirta
gydomoji mankšta, namuose jis turi reguliariai sportuoti. Jei įtariate, kad iškrypęs vaiko stuburas, kreipkitės į
gydytoją. Tik jis gali atskirti kaulų, raumenų arba nervų sutrikimus ir
nustatyti, ar vaikui reikalingas gydymas.

 

Gydytojo pagalba

• Esant minimaliems poky­čiams,
gydytojas nuolat tikrins, ar nukrypimas atsistato savaime.

• Ydingai vaiko laikysenai
pakeisti dažnai pakanka daugiau tikslingų judesių –
šiek tiek specialių fizinių pratimų mokykloje, plauki­mo, gimnastikos.

• Vaiko laikysenos pažeidi­mai
reikalauja intensyvios gydomosios mankštos (fizio­terapijos).

• Įsisenėjusių
skeleto defor­macijų negalima atstatyti fiziniais pratimais. Jas reikia gydyti
ortopedinėmis prie­monėmis: įklotais, korsetais ar operacija.