+1
-1
0

Daugybė moterų kenčia nuo šio nemalonaus sveikatos sutrikimo, kai kurios gal net ir nežino, kad medikai joms gali nesunkiai padėti. Anksčiau moterys vengė garsiai prabilti apie dažnai jas ištinkantį sveikatos sutrikimą – šlapimo nelaikymą. Dabar šios ligos taip nesivaržoma, todėl per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo besikreipiančių į medikus pacienčių. Pasak medikų, esant dirgliai šlapimo pūslei galima parinkti efektyvius vaistus, o jei šis rūpestis vargina tik fi zinio krūvio metu, padės operacija.

Išgydoma daugybė pacienčių


Pasak Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovės docentės Rositos Aniulienės, prieš dešimt metų moterys vengė garsiai apie tai kalbėti, gydytojui reikėdavo jas tiesiog kamantinėti. „Bet dabar šios ligos jau nebesivaržoma, – teigė R.Aniulienė. – Esu konsultavusi, gydžiusi tūkstančius moterų, sergančių šlapimo nelaikymu, ir operavau ne vieną šimtą. Drąsiai galiu teigti, kad šlapimo nelaikymas yra išgydoma liga ir jos slėpti bei gėdytis nereikia.“
Tikslios šlapimo nelaikymo statistikos Lietuvoje nėra, tačiau, apytikriais duomenimis, galėtų būti apie 300 tūkst. moterų, kurias vargina šlapimo nelaikymas. Per metus į Kauno medicinos universiteto klinikų Moterų konsultaciją kreipiasi maždaug 20 tūkst. moterų, iš jų apie 15 proc. skundžiasi šlapimo nelaikymu.
Ši liga vargina maždaug kas antrą 50-metę, kurioms ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fi – zinio krūvio metu. Kas 5–6-ta gimdžiusi trisdešimtmetė taip pat turi šią problemą, o tarp sulaukusių 80 metų amžiaus vienas ar kitas šlapimo nelaikymo tipas nustatomas beveik 80 proc. moterų. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai.

Trys sutrikimo tipai


Liga pasireiškia trejopai: šlapimo nelaikymas fi zinio krūvio metu, dirgli šlapimo pūslė ir mišrus šlapimo nelaikymas.
Šlapimo nelaikymą fi zinio krūvio metu nulemia susilpnėję dubens dugno raumenys (po gimdymų, menopauzės metu), anatomiškai pakitusi šlapimo takų padėtis. Tokiais atvejais moteris nesulaiko šlapimo kosėdama, čiaudėdama, sunkiai keldama, bėgdama, greitai eidama, sportuodama, lytinio akto metu, juokdamasi ir pan. Kartais šlapimas išteka savaime.
Dirgli šlapimo pūslė nustatoma toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti šlapimo atsiradus staigiam norui šlapintis. Tokiais atvejais šlapimo pūslės raumuo susitraukinėja nevalingai ir žmogus jaučia nuolatinį ir nevalingą norą šlapintis. Taip pat dirgliai šlapimo pūslei būdingas padažnėjęs šlapinimasis (daugiau kaip 8 kartai per dieną ir daugiau kaip 2 kartai naktį), šlapimo nelaikymas orgazmo metu.
Mišrus šlapimo nelaikymas nustatomas, kai kartu pasireiškia šlapimo nelaikymo fi zinio krūvio metu ir dirglios šlapimo pūslės simptomai.

Gydymas ir tyrimai

Doc. R.Aniulienė ragina moteris nedelsti ir kreiptis į medikus vos prasidėjus pirmiems šlapimo nelaikymo simptomams. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka
„Šiuo metu Kauno medicinos universiteto klinikose atliekami visi moderniausi ir būtiniausi šios ligos diagnozavimo tyrimai, – tvirtino R.Aniulienė. – Paprastai, siekiant išsiaiškinti šlapimo nelaikymo tipą, dažnai pakanka apklausti žmogų, atlikti tam tikrus testus. Tačiau, prieš atliekant operaciją, rekomenduotini urodinaminiai tyrimai.“ Jų metu nustatoma šlapimo pūslės talpa ir jos raumens būklė, šlapimo tėkmės greitis, liekamojo šlapimo kiekis.
Dažniausiai šlapimo nelaikymas fi zinio krūvio metu pagydomas tik atlikus operaciją. „Esant pradinėms šios ligos stadijoms, pacientėms galima skirti fi zioterapijos procedūras (elektrostimuliaciją), specialią mankštą, Kėgelio pratimus (sutraukinėti tarpvietės raumenis 200 kartų per dieną apie 3 mėnesius). „Tačiau ligai progresavus, kai šlapimas teka einant, sportuojant, šokant, keliant ir savaime, išvardyti gydymo būdai būklę pagerina tik 10–30 proc. moterų, – sakė R.Aniulienė. – Tokiais atvejais veiksmingas pagerėjimas pasiekiamas tik atlikus operaciją.“
Dirgli šlapimo pūslė ar mišrus šlapimo nelaikymas gydomas medikamentais, kurie skiriami kartu su dubens dugno pratimais ir fi zioterapinėmis procedūromis. Dabartiniai medikamentai yra labai efektyvūs, turi mažai pašalinių reiškinių.
Kadangi šlapimo pūslės dirglumo priežastį nustatyti sunku, todėl ir gydymas medikamentais yra ilgalaikis – 3–6 mėn. Pavartojus vaistų kursą, pacienčių būklė pagerėja: vienoms 3, kitoms – 6 mėnesius. Paskui vaistų vartojimą vėl reikia tęsti. Dirglios šlapimo pūslės visiškai išgydyti neįmanoma.

Operacija nesudėtinga


Toms moterims, kurios šlapimo nelaiko tik fi zinio krūvio metu, skiriamos operacijos. „Veiksmingiausios yra minimalios invazinės operacijos, atliekamos be pjūvių, – pasakojo R.Aniulienė. – Vienkartiniais mikrochirurginiais instrumentais aplink vidurinę šlaplės dalį implantuojama proleno juosta. Šlaplė tarsi hamakas pakabinama fi ziologinėje padėtyje ir moteris sulaiko šlapimą. Operacijos atliekamos iš dalies arba vietiškai nuskausminus.“ Operacijų trukmė – 20 minučių. Pacientė jau po paros išleidžiama į namus. Mėnesį po operacijos pacientė turi vengti fi zinio darbo, sporto, lytinių santykių. Paskui gali grįžti į normalų kasdienį gyvenimą. Operacijų veiksmingumas įrodytas atlikus palyginamuosius tyrimus ir siekia apie 95 procentus.
 

iMed