Sloga

Tai viena iš kvėpavimo takų ligų – nosies gleivinės uždegimas. Liga, kaip ir
kitos ūminės kvėpavimo organų ligos, plinta oro lašeliniu būdu: vaikas suserga,
kai įkvepia oro, kuriame yra ligos sukėlėjų, arba juos įneša į nosį per
nešvarias rankas.
Neįpratusiems prie temperatūros pokyčių vaikams sušalus (net ir tik rankas,
kojas), refleksiškai išsiplečia nosies gleivinės kraujagyslės, pradeda tekėti
gausios išskyros. Taip atsiranda sloga, prasideda viršutinių kvėpavimo takų
kataras. Pripratus prie šalčio, kraujagyslės pasidaro ne tokios jautrios
temperatūros poveikiams, todėl užsigrūdinusieji rečiau persišaldo ir suserga.
Žindomi kūdikiai irgi užsikrečia sloga, kai namiškiai nežino arba ignoruoja
asmens higienos taisykles (pvz., čiaudi, bet ima mažylį ant rankų, nusišnypštę
nosį nenusiplauna rankų ir pan.), mažieji dažniausiai užsikrečia nuo vyresnių
broliukų ir sesučių, o lankantys ikimokyklinę įstaigą – nuo grupės draugų.
Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes siauri jo kvėpavimo takai greitai užsikemša.
Užsikimšus nosiai, jis nebesugeba žįsti (nemoka žįsti ir kvėpuoti pro burną). Be
to, nuo slogos gali prasidėti ir kitos kvėpavimo takų ligos, pvz., nosiaryklės
uždegimas, gerklų, balso plyšio uždegimas ir kitos.
Sloga kūdikis gali susirgti peršalęs, netinkamai rengiamas ar maudomas, kai
nosies gleivinę erzina dulkės, dūmai, pvz., tabako, įvairios cheminės medžiagos.

Būdinga:

– sloga prasideda po kelių valandų ar dienų, kai ligos sukėlėjas patenka į
kvėpavimo takus;
nosies gleivinė paburksta, atsiranda daug įvairaus tirštumo gleivių (dažniausiai
skystų, vandeningų). Iš nosies pradeda varvėti. Varvėjimas iš nosies – taip pat
yra organizmo bandymas apsivalyti nuo ligos sukėlėjų, pvz., virusų, bakterijų ar
kitų gleivinę dirginančių medžiagų (dulkų, dūmų, žiedadulkių ir pan.);
– paburkus (patinus) gleivinei, pasunkėja kvėpavimas – nosis užsikemša;
– pradeda kutenti gerklę, vaikas čiaudi – taip organizmas mėgina atsikratyti
gleivių, kuriose yra daug ligos sukėlėjų. Čiaudint, kosint neužsidengus nosies,
burnos, ligos sukėlėjai paskleidžiami į aplinkos orą, kurio įkvėpę, užsikrečia
aplinkiniai, jei jie nėra atsparūs ligos sukėlėjui;
užsikimšus nosiai, kūdikiai blogai valgo, neramiai miega, tampa irzlūs;
– dėl slogos vaikai gali karščiuoti;
– sloga tęsiasi 7-10 dienų. Ne veltui sakoma, kad gydoma sloga praeina per
savaitę, negydoma – per 7 dienas.

Kada kreiptis į gydytoją:

kai išskyros kūdikiui trukdo valgyti, gerti arba
temperatūra pakilo iki 38°C;
kai tik prasidėjo mažylio sloga, ypač jei dar neturi 3 mėn., nedelsdamos
pasikonsultuokite su vaikų ligų gydytoju;
išskyros pagelto, tapo pūlingos, tirštos, atsirado nemalonus kvapas;
pradėjo skaudėti ausis, tapo neramus, irzlus, pablogėjo apetitas;
atsirado kosulys;
sloga užtruko ilgiau nei 10 dienų arba išskyros tapo tirštos, pūlingos, t.y.
galėjo atsirasti jos komplikacija sinusitas;
vaikas pasiskundė veido, kaktos, ausų srities skausmais.

Ką daryti:

– vaikui nesiūlykite valgyti tiek, kiek jis suvalgydavo, kai buvo sveikas.
Pasistenkite jį užimti ramiais žaidimais, stenkitės, kad kuo mažiau pavargtų;
– susirgusio sloga nesiveskite į svečius ir nepriimkite svečių namuose;
– sloguojančio vaiko neveskite į ikimokyklinę įstaigą, nes jis gali užkrėsti
kitus vaikus arba nuo jų užsikrėsti kitu ligos sukėlėju. Nesu-stiprėjęs po ligos
vaikas greičiau užsikrečia, ilgiau bei sunkiau serga;
– trejų ketverių metų vaiką ir vyresnius iš mokykite tinkamai išsišnypšti.
Žinokite, kad negalima suformuoti įgūdžio stipriai šnypšti, nes gleivių su ligos
sukėlėjais (virusais, bakterijomis) pro klausos vamzdį gali patekti į vidurinę
ausį ir sukelti jos uždegimą. Iš kiekvienos nosies pusės gleivės iššnypščiamos
atskirai – užspaudžiama viena šnervė bei tos pačios pusės išorinės ausies landa
ir pučiama pro kitą. Tokiu pat būdu išvaloma ir kita nosies pusė;
– daugkartinių, t.y. medžiaginių, nosinių geriau nenaudoti. Tačiau, jei vis
dėlto jos naudojamos,
atsižvelgiant į slogos intensyvumą, keičiamos kelis kartus per parą;

Susirgusiojo sloga neskubėkite intensyviai gydyti, nes tuo ligos
nesutrumpinsite. Vaikui duokite tik gydytojo skirtų vaistų.

Kaip padėti:

Juo vaikas mažesnis, tuo jo kvėpavimo takai siauresni, jų gleivinė puresnė,
todėl ir nelabai sudirginta išskiria daug gleivių. Tai ypač būdinga kūdikių
(vaikų iki vienerių metų) slogai. Todėl:
– sloga sergančio kūdikio nosies išskyras nuolat ir kantriai išsiurbkite mažu
balionėliu – specialia kriaušele (ją galima įsigyti vaikų prekių parduotuvėse).
Suspauskite kriaušele, jos antgalį įkiškite į šnervę ir staigiai atleiskite) Po
to kriaušelę išplaukite šiltu virintu sodos vandeniu (1 arbatinis šaukštelis
sodos stiklinei vandens) arba ramunėlių nuoviru;
– pirštais spustelėjus nosies sparnelius, išbėga gleivių, – jas nuvalykite
marlės gabaliuku suvilgytu ramunėlių arbata, arba vienkartinėmis šiam tikslui
skirtomis popierinėmis servetėlėmis, taip pat suvilgytomis dezinfekuojamosiomis
medžiagomis. Marlę ir servetėles išmeskite į uždarą (su dangčiu) šiukšlių
kibirą;
– odą apie nosies angas patepkite riebiu dezinfekuojamuoju kremu arba tepalu.
Tepkite plonai daug kartų per dieną – juo dažniau, tuo geriau;
– jeigu vaiko lūpos sausos, skilinėja, jas galite patepti jau minėtu tepalu;
– sloguojančio vaiko kambarį dažnai, jei įmanoma, vėdinkite skersvėju,
palaikykite jame temperatūrą ne aukštesnę kaip 17-18°C. Vėsiame ore vaikas
geriau jaučiasi;
– bet kurio amžiaus vaiko nosies nevalykite savo nosine ar po ranka pakliuvusiu
audiniu;
– su sloguojančiu vaiku (jeigu jis nekarščiuoja) kuo ilgiau būkite gryname ore.
Kūdikius migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė
negu +5-7°C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą,
palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Išnešusios kūdikį į lauką ar vėsią
patalpą, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį. Jeigu kvėpuoja pro burną, grįžkite
namo. Prieš nešdamos vaiką į gryną orą išvalykite nosį;
– vaistų į nosį lašinkite tik tuomet, kai tai daryti paskiria gydytojas, ir taip
dažnai, kaip jis paskyrė, pvz., prieš valgį ar miegą. Vaistų į nosį lašinkite
tik išvaliusi gleives. Lašinami tik vaikams skirti vaistai, pašildyti iki kūno
temperatūros. Vaistai pašildomi palaikius kelias minutes delne. Jeigu gydytojas
paskyrė kelių rūšių lašų, jų lašinkite jo nurodyta tvarka. Iš pradžių 1-2 lašus
sulašinkite į vieną šnervę, o po 2-3 min. – į kitą. Išorinę nosies sienelę
nestipriai – 2-3 kartus spustelkite prie pertvaros, kad geriau pasklistų
vaistai. Vaistai lašinami laikant vaiko smakrą, kad mažylis nesukinėtų galvos,
arba priglaudus ranką prie vaiko galvos (ties smakru) taip, kad jūsų ranka
judėtų kartu su galva. Kai vaistai lašinami gulinčiam vaikui, jis guldomas ant
to šono, į kurią nosies pusę bus lašinama, o galva truputį atlošiama;
– kai vaistai lašinami sėdinčiam vaikui, jo galva truputį atlošiama ir pasukama
į tą pusę, į kurią lašinami vaistai;
– kūdikių ir mažų nosies vaikų plovimai jūros druskos vandeniu yra mažai
veiksmingi, nes, jie priešinasi, po procedūros ilgokai tampa neramūs, pradeda
bijoti ir kitų procedūrų;
iš nosies vanduo greitai ir lengvai patenka į gilesnius kvėpavimo takus. Tai
sukelia čiaudulį, kosulį;

– ketverių metų ir vyresniam vaikui nosį galima praplauti jūros vandeniu,
kuris, beje, ir dezinfekuoja, bei paprastu mineraliniu vandeniu, o praplovus
įlašinti gydytojo skirtų vaistų, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles.
Pastaraisiais vaistais nereikėtų piktnaudžiauti, nes per dažnai vartojant prie
jų priprantama ir pasidaro neveiksmingi. Jų negalima daugiau lašinti, nei
paskyrė gydytojas;
– liaudies medicinos priemonės slogai gydyti tinka vyresniems nei ketverių metų
vaikams.

Pvz., slogą gydyti patariama svogūnu. Kai nosis užgulta, šviežiai perpjautą
svogūną dėkite pakaitomis vaikui prie šnervių ir prašykite giliai įkvėpti.
Procedūros trukmė – 3-5 min. Svogūne esantys fitoncidai dezinfekuoja viršutinius
kvėpavimo takus. Taip kvėpuojama 6-12 kartų per dieną, tik kiekvieną kartą
atpjaukite naują svogūno griežinėlį. Vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems
tinka kitas būdas. Į stiklinę įdėkite vieną du šaukštus smulkiai tarkuoto
svogūno, pridenkite standaus popieriaus piltuvėliu ir įstatykite į dubenėlį su
karštu vandeniu. Pro siaurąjį piltuvėlio galą duokite kvėpuoti 5-10 min. tai
viena, tai kita šnerve. Procedūrą kartokite 6-10 kartų per parą.

Negalima:

– lašinti vaistų, kuriuose yra aliejaus;
– valyti nosies kietais tamponais ir vata (jos skaidulų vaikas gali įkvėpti, ir
tai sukels stiprų kosulį, čiaudulį);
– mažiems vaikams į nosį negalima lašint vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi,
eteriu, taip pat česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų sulčių. Jų nosies
nevalykite kietais vatos ar kitokiais tamponais, degtukais ar kitais mažyčiais
pagaliukais, apsuktais vata.

"Mamos žinynas" 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA