Spanguolių uogos nuo seno žinomos kaip vienos vertingiausių. Jose gausu įvairių mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalcio, jodo, geležies, vario, mangano ir kitų. Organizmui mineralinės druskos reikalingos ne mažiau kaip ir kitos maistinės medžiagos, nes jos reguliuoja medžiagų apykaitą bei virškinimą. Spanguolėse yra 89,5 proc. vandens, 0,5 proc. baltymų, 3,5 proc. cukraus, 2 proc. ląstelienos, 0,7 proc. pektino, 2,2 proc. rūgščių, taip pat glikozidų, vitaminų B1, B2, E, P, šiek tiek karoteno. 100 g spanguolių yra 15 mg vitamino C.
Nauda sveikatai
• Spanguolių uogose esantys fenoliniai junginiai stiprina kapiliarų sieneles, didina kraujagyslių elastingumą, mažina uždegimų procesus bei aterosklerozę. Uogose esanti biologiškai aktyvi
medžiaga betainas padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
• Spanguolėse esantis kvarcetinas, rutinas ir kiti flavanoidai veikia kaip antioksidantai, todėl šias uogas patariama valgyti ir patiriantiems stresą, nes dėl jo sutrinka natūrali antioksidantų gamyba žmogaus organizme.
• Spanguolėse nėra riebalų, todėl jas gali valgyti vengiantieji kaloringų maisto produktų. Šios
uogos puikiai tinka skaninti įvairius patiekalus nes nedidina jų energetinės vertės.
• Šiuolaikiniais medicinos tyrimais įrodyta, kaip spanguolėse yra tam tikros medžiagos, kuri bakterijoms neleidžia prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės.
• Džiovintose spanguolėse yra daug gliukozės ir fruktozės, todėl jos gerai malšina alkį.
Netinka kai kuriems ligoniams
Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė:
„Spanguolės, kaip ir bruknės, ilgai negenda, nes jose yra daug organinės rūgšties, dėl jos uogos tarsi užsikonservuoja. Šios rūgštys netinka sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, kaip pat kepenų ligomis. Tad tokiems žmonėms reikėtų atsargiau vartoti trintas spanguoles ar grynas jų sultis. Kisieliuje ar morse tų rūgščių yra mažiau, tačiau ir juos atsargiau vartoti turėtų tie, kuriuos kamuoja virškinimo trakto problemos“.
Itališki sausainiai su džiovintomis spanguolėmis ir riešutais
• 170 g miltų
• 1 šaukštelis kepimo miltelių
• 1 šaukštelio druskos
• 100–130 g rudojo cukraus
• 130 g avižinių dribsnių
• 75 ml pieno
• 60 g sviesto
• 2 dideli suplakti kiaušiniai
• 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
• 100 g graikinių riešutų „Arimex“
• 70 g džiovintų spanguolių „Arimex“
Gaminimas
• Sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitame inde sumaišykite rudąjį cukrų ir avižas.
• Pašildykite pieną ir sviestą, kol ištirps sviestas, sumaišykite su avižomis. Įmaišykite plaktus kiaušinius ir vanilę, suberkite miltus, riešutus ir džiovintas uogas. Užmaišykite lipnią tešlą.
• Tešlą iškrėskite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir suformuokite apie 15×30 cm ir 2 cm aukščio kepalą. Kepkite 160°C temperatūroje apie 30–35 min. Iškeptą palikite 15 min. atvėsti.
• Tuo metu sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 150°C. Kepalą supjaustykite riekelėmis, sudėkite jas atgal į skardą ir džiovinkite orkaitėje dar 20–25 min. Iškepusias palikite atvėsti iki kambario temperatūros.