Patiria didelį spaudimą
Nesugebėjimas išlaikyti šeimos ekonominės krizės akivaizdoje, didėjančios problemos šeimoje – tokius sunkmečio prispausto vyro rūpesčius vardija specialistai, narpliojantys į krizines situacijas patekusių vyrų problemas. Prieš keletą mėnesių įkurto Kauno vyrų krizių centro darbuotojai pabrėžia, kad sunkmečiu didžiausią psichologinį spaudimą visuomenėje patiria vyrai. "Lietuva neretai pristatoma kaip modernėjanti valstybė, tačiau visuomenė vis dar išlieka patriarchalinė. Požiūris į vyrų dominavimą pagrindinėse gyvenimo srityse pastaruoju metu kinta – vis daugiau moterų dalyvauja politikoje ir versle. Tačiau vyras tradiciškai tebesuprantamas kaip šeimos maitintojas, todėl netekęs darbo, iš visuomenės pusės jis patiria didelį psichologinį spaudimą", – pasakojo Vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė.
"Vyrui labai sunku perlipti per save ir suvokti, kad jis yra moters išlaikytinis", – dažną šiuo metu vyrų būseną apibūdino Vyrų krizių centro socialinis darbuotojas Gediminas Jančauskas. Šio centro specialistų teigimu, vyrai į psichologus kreipiasi dėl panašių problemų, kaip ir moterys. "Vyrus kamuoja panašios problemos, kaip ir moteris: dažniausiai skundžiamasi santykių pablogėjimu šeimoje ar skyrybomis, problemomis dėl vaikų, šoku netekus darbo. Pagrindiniai mūsų klientai – viduriniam socialiniam visuomenės sluoksniui priklausantys vyrai. Ateina ir verslininkų, kurie, pasunkėjus ekonominei situacijai, taip pat patiria didelį psichologinį spaudimą", – pasakojo D.Bubnienė. Anot jos, vienintelis skirtumas tarp pagalbos į psichologus besikreipiančių moterų ir vyrų: stipriąja vis dar vadinamos lyties atstovai linkę mažiau kalbėti apie savo problemas – užgniaužia jas viduje, todėl, neišsprendę jų laiku, paskui kenčia labiau nei moterys.
Pagalbos kreipiasi dažniau
Kauno vyrų krizų centro įsteigimas sutapo su ekonominės krizės ir padažnėjusių psichologinių problemų pradžia. Krizių centro darbuotojai pastebi, kad vyrams psichologiškai lengviau ateiti į būtent jiems įsteigtą krizių centrą. Pagalbos į specialistus Lietuvos vyrai kreipiasi žymiai dažniau nei prieš keletą metų. "Vyrai dažniausiai patarimų krizių centre ieško dėl pablogėjusių santykių šeimoje, tačiau santykiai dėl to ir blogėja, kad, sunkmečiu vyrui ar žmonai praradus darbą, pradeda trūkti pinigų, prasideda barniai", – pastebėjo G.Jančauskas. Krizių centro specialistai atkreipia dėmesį, kad vyrų savižudybių, pagal kurių skaičių lietuviai tebepirmauja pasaulyje, tebėra daug. Psichologiškai sau prisiskyrę maitintojo naštą vyrai, netekę darbo, save užspeičia į kampą. "Didžiausia pagalba negandas patiriantiems vyrams yra galimybė išsikalbėti. Tie, kurie ateina į krizių centrą, dažniausiai jaučiasi vieniši ir nežino, kur dar galėtų rasti pagalbą. Negatyvios emocijos susikaupia ir jas reikia išlieti kalbant", – aiškino Vyrų krizių centro pirmininkė Inga Vizbarienė. "Mamoms ne visi vyrai atskleidžia savo paslaptis, o prie butelio išsikalbėti yra ne geriausias būdas", – pridūrė D.Bubnienė. Vienomis pagrindinių vyrų krizių priežasčių Lietuvoje išlieka smurtas šeimoje ir alkoholio vartojimas. Kaip vieną agresijos atsikratymo būdų specialistai vyrams siūlo susikaupusią energiją išlieti susirandant kokį nors prasmingą laisvalaikio praleidimo būdą, pavyzdžiui, sportą.
Vien išsikalbėti neužteks
"Jei vyras atėjo pagalbos į Vyrų krizių centrą vieną kartą, skatiname, kad jis ateitų dažniau, nes išsikalbėdamas jis atsikrato psichologinės naštos. Be to, svetimam žmogui yra lengviau papasakoti apie savo problemas", – mano I.Vizbarienė. Tačiau vyrų krizių centro specialistai teigia, kad vien bendravimas su psichologais, socialiniais darbuotojais ar teisininkai visų vyrų problemų neišspręs. Pagalba labiausiai priklauso nuo jų pačių pasiryžimo įveikti negandas ir įsisenėjusias problemas. "Viskas priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo pastangų ir noro keistis. Jei žmogus tikėsis, kad užtenka tik ateiti pas mus, pasikalbėti su psichologu ar socialiniu darbuotoju, nuo to niekas nepasikeis – reikia nuolat dirbti su savimi", – pabrėžė D.Bubnienė. Kauno vyrų krizių centre, be psichologų ir socialinių darbuotojų, dirba ir teisininkas, todėl čia atėję vyrai gali gauti ir teisinę pagalbą, pavyzdžiui, skyrybų atveju. Krizių centro darbuotojai pastebi, kad skyrybų bylose vyrai vis dažniau kovoja dėl teisės auginti vaikus. Anksčiau vyrų, kovojančių dėl vaikų, buvo mažiau.
——————————————————————————–
Kauno vyrų krizių centras
A.Juozapavičiaus pr. 77
Tel. 8 37 340027
Mob. tel. 8 689 32 310
Priėmimas: užsiregistravus telefonu, darbo dienomis.
——————————————————————————–
Kauniečių nuomonė
Edmundas, menininkas
Vyrui gėda kur nors kreiptis psichologinės pagalbos. Lietuvoje skundžiasi ir verkia tik bobos, o vyrai kariasi. Tokia jau ta mūsų tradicinės patriarchalinės visuomenės susidūrimo su modernizmu realybe. Aš nuo sunkių minčių bandau gintis visaip: ir su draugais išsikalbu prie butelio, ir daugiau sportuoju. Be to, laikas – gydo, o darbas (juokauju) – išlaisvina.
——————————————————————————–
Darius, statybininkas
Darbo netektis šiuo metu būtų skausmingiausias smūgis tiesiai į paširdžius. Žinau ne vieną tokioje situacijoje atsidūrusį pažįstamą. Deja, vyriškasis ego dažnai būna pernelyg stiprus, kad kreiptumeisi pagalbos į psichologus. Matyt, tam turi įtakos senamadiškas požiūris į psichologus ir nesugebėjimas jų atskirti nuo psichiatrų. Dar blogiau – tie patys "didvyriai", atsisakę psichologų pagalbos, greitai įklimpsta į alkoholio liūną ir viskas baigiasi kur kas prasčiau.
iMed