Vyresniojo amžiaus žmonės dažnai skundžiasi dėl vadinamjų radikulitinių skausmų, pasireiškiančių juosmens srityje. Pacientas sako: „Turiu radikulitą. Anksčiau, būdavo susileidžiu rusiškų vaistų, kurių dabar nebėra, ir kaip ranka nuima“. Tokiais atvejais reikia kompleksinio gydymo, o ne vien skausmą malšinančių medikamentų.
Stuburą prilaiko raumenys. Kai žmogus nesportuoja, neaktyviai gyvena, raumenys yra silpni. O tai reiškia, kad stuburas nėra apsaugotas nuo traumos, kurią galima patirti nebūtinai keliant sunkų daiktą.
Mūsų visuomenė aptingo. Dėl nejudraus gyvenimo būdo atsiranda problemos ne tik dėl stuburo, bet ir sąnarių. Sporto deficitas būdingas ne tik vyresniojo amžiaus žmonėms, bet ir trisdešimtmečiams, keturiasdešimtmečiams. Vaikai – atskira tema. Sveikatos problemų turintys vaikai atleidžiami nuo fizinio lavinimo pamokų. O turėtų būti priešingai, su jais reiktų dar ir papildomai užsiiminėti. Sportas tik pagerintų sveikatos būklę, ypač tuomet, kai yra problemų dėl stuburo.
Tad nieko keisto, kad stuburo patologijos dažnai „ateina“ iš vaikystės ir visu „aštrumu“ liga pasireiškia sulaukus brandaus amžiaus.
Pasitaiko, kad stuburo disko išvarža atsiranda ir sportuojantiems, aktyviai gyvenantiems žmonėms. Mat, stuburui gali pakenkti staigus sunkaus daikto kėlimas nepatogioje padėtyje. Tokiais atvejais disko išvarža būna mechaninio pobūdžio. Būtina žinoti, kad sunkius daiktus reikia kelti tiesiu stuburu, pritūpus. Jeigu kelsime pasilenkę, yra rizika traumuoti stuburą.
Neretai pacientai sako: „Bulvių maišą į bagažinę dėjau ir pasitempiau nugarą“. To pakanka, kad buvę lėtiniai nugaros paskaudėjimai, tie vadinamieji radikulitai taip „paaštėja“, kad tenka pusmetį gydytis, jog skausmai atslūgtų. Polinkis sirgti tam tikromis ligomis, ne išimtis ir stuburo patologijos, būna ir genetiškai užprogramuotos.
Ženkliai daugėja darbingo amžiaus pacientų, turinčių problemų dėl stuburo. Į ligoninę paprastai patenka tik tie, kuriems kitos gydymo priemonės nebepadeda ir būtina operacija.
Kai esant stuburo išvaržai nėra išreikšta simptomatika, padeda medikamentinis gydymas, fizioterapija, stuburo tempimas, vandens procedūros, manualinė terapija ir kt.
Kalbant apie stuburo patologijas, yra dvi pacientų grupės. Pirmiesiems pakanka intensyvaus kompleksinio gydymo. Antrajai grupei pacientų, kurių yra mažuma, reikalinga stuburo operacija.
Bėda ta, kad esant stuburo patologijai nemokamas reabilitacinis gydymas prieinamas tik po operacijos. Tai didžiulis minusas. Taikomos griežtos indikacijos, kad pasiųsti pacientą į sanatoriją.
Visada laikausi principo, kad operuoti pacientą reikia tada, kuomet tai neišvengiama. Chirurginis gydymas būtinas, kai žmogus nebegali normaliai judėti. Kuomet yra išreikšti skausmai tiek stuburo, tiek neuralginiai, tai yra vadinamieji šakneliniai skausmai į kojas.
Pacientams atliekama kompiuterinė tomografija ar branduolinis magnetinis rezonansas parodo ne tik kokio pavojingumo yra tarpslankstelinio disko išvarža, bet ir stuburo slankstelio deformacijos, taip pat stuburo kanalo susiaurėjimai ir t.t.
Dažnai pacientai klausia ar nereikės invalido vežimėlio po operacijos. Ne, nereikės. Tačiau, kai yra delsiama operuotis, prasideda komplikacijos. Pradžioje ištinka dalinis kūno paralyžius. Ligai progresuojant žmogus tampa nedarbingas ir jam tenka gyventi iš invalidumo pensijos.
Dabar stuburo chirurgijoje taikomos naujausios operacijų technologijos, naudojamas mikroskopas, kuriuo idealiai matomos mažiausios kraujagyslės ir smulkiausios nervų šaknelės. Rutiniškai atliekamos laparoskopinės operacijos, kuomet daromi minimalūs pjūviai, maksimaliai tausoja stuburą.
Yra daromos operacijos ir be pjūvio, kai į tarpslankstelinį diską įvedami specialūs elektrodai. Tiesa, tokių bepjūvių operacijų pas mus atliekama nedaug, nes jų nefinansuoja ligonių kasos. Retas pacientas gali sau leisti už operaciją susimokėti 4 tūkst. Lt.
Stuburą prilaiko raumenys. Kai žmogus nesportuoja, neaktyviai gyvena, raumenys yra silpni. O tai reiškia, kad stuburas nėra apsaugotas nuo traumos, kurią galima patirti nebūtinai keliant sunkų daiktą.
Mūsų visuomenė aptingo. Dėl nejudraus gyvenimo būdo atsiranda problemos ne tik dėl stuburo, bet ir sąnarių. Sporto deficitas būdingas ne tik vyresniojo amžiaus žmonėms, bet ir trisdešimtmečiams, keturiasdešimtmečiams. Vaikai – atskira tema. Sveikatos problemų turintys vaikai atleidžiami nuo fizinio lavinimo pamokų. O turėtų būti priešingai, su jais reiktų dar ir papildomai užsiiminėti. Sportas tik pagerintų sveikatos būklę, ypač tuomet, kai yra problemų dėl stuburo.
Tad nieko keisto, kad stuburo patologijos dažnai „ateina“ iš vaikystės ir visu „aštrumu“ liga pasireiškia sulaukus brandaus amžiaus.
Pasitaiko, kad stuburo disko išvarža atsiranda ir sportuojantiems, aktyviai gyvenantiems žmonėms. Mat, stuburui gali pakenkti staigus sunkaus daikto kėlimas nepatogioje padėtyje. Tokiais atvejais disko išvarža būna mechaninio pobūdžio. Būtina žinoti, kad sunkius daiktus reikia kelti tiesiu stuburu, pritūpus. Jeigu kelsime pasilenkę, yra rizika traumuoti stuburą.
Neretai pacientai sako: „Bulvių maišą į bagažinę dėjau ir pasitempiau nugarą“. To pakanka, kad buvę lėtiniai nugaros paskaudėjimai, tie vadinamieji radikulitai taip „paaštėja“, kad tenka pusmetį gydytis, jog skausmai atslūgtų. Polinkis sirgti tam tikromis ligomis, ne išimtis ir stuburo patologijos, būna ir genetiškai užprogramuotos.
Ženkliai daugėja darbingo amžiaus pacientų, turinčių problemų dėl stuburo. Į ligoninę paprastai patenka tik tie, kuriems kitos gydymo priemonės nebepadeda ir būtina operacija.
Kai esant stuburo išvaržai nėra išreikšta simptomatika, padeda medikamentinis gydymas, fizioterapija, stuburo tempimas, vandens procedūros, manualinė terapija ir kt.
Kalbant apie stuburo patologijas, yra dvi pacientų grupės. Pirmiesiems pakanka intensyvaus kompleksinio gydymo. Antrajai grupei pacientų, kurių yra mažuma, reikalinga stuburo operacija.
Bėda ta, kad esant stuburo patologijai nemokamas reabilitacinis gydymas prieinamas tik po operacijos. Tai didžiulis minusas. Taikomos griežtos indikacijos, kad pasiųsti pacientą į sanatoriją.
Visada laikausi principo, kad operuoti pacientą reikia tada, kuomet tai neišvengiama. Chirurginis gydymas būtinas, kai žmogus nebegali normaliai judėti. Kuomet yra išreikšti skausmai tiek stuburo, tiek neuralginiai, tai yra vadinamieji šakneliniai skausmai į kojas.
Pacientams atliekama kompiuterinė tomografija ar branduolinis magnetinis rezonansas parodo ne tik kokio pavojingumo yra tarpslankstelinio disko išvarža, bet ir stuburo slankstelio deformacijos, taip pat stuburo kanalo susiaurėjimai ir t.t.
Dažnai pacientai klausia ar nereikės invalido vežimėlio po operacijos. Ne, nereikės. Tačiau, kai yra delsiama operuotis, prasideda komplikacijos. Pradžioje ištinka dalinis kūno paralyžius. Ligai progresuojant žmogus tampa nedarbingas ir jam tenka gyventi iš invalidumo pensijos.
Dabar stuburo chirurgijoje taikomos naujausios operacijų technologijos, naudojamas mikroskopas, kuriuo idealiai matomos mažiausios kraujagyslės ir smulkiausios nervų šaknelės. Rutiniškai atliekamos laparoskopinės operacijos, kuomet daromi minimalūs pjūviai, maksimaliai tausoja stuburą.
Yra daromos operacijos ir be pjūvio, kai į tarpslankstelinį diską įvedami specialūs elektrodai. Tiesa, tokių bepjūvių operacijų pas mus atliekama nedaug, nes jų nefinansuoja ligonių kasos. Retas pacientas gali sau leisti už operaciją susimokėti 4 tūkst. Lt.
Specialisto komentaras:
Konsultuoja Klaipėdos apskrities ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius:
– Yra daug nugaros skausmo priežasčių. Tačiau dažniausia jų – tarpslankstelinio disko išvarža. Paprastai išvaržos yra osteochondrozės pasekmė. Osteochondrozė yra stuburo ir kremzlių degeneracinė liga, labiausiai paplitusi tarp darbingo amžiaus žmonių.
Kas yra stuburo išvarža? Tarp stuburo slankstelių yra tarpslanksteliniai tarpai, kuriuos užpildo kremzlinis audinys. Tai leidžia slanksteliams judėti vienas kito atžvilgiu. Kai tarpslankstelinė disko kremzlė pradeda nebeatlikti savo funkcijos, tai yra praranda tamprumą, elastingumą ir tvirtumą, tuokart prasideda problemos dėl stuburo. Stuburo patologijoje skausmas yra simptomas numeris vienas.
iMed