Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausiai minimos skydliaukės ligų priežastys. Laiku įvertinti situaciją padeda skydliaukės hormonų tyrimas.
Skundėsi ne viena liga
Sunegalavęs žmogus apsilankė pas įvairius specialistus: kardiologas pastebėjo širdies ritmo sutrikimą, okulistas – prasidedančią kataraktą, dermatologas – odos sausėjimą. Didžiausia naujiena laukė endokrinologo kabinete: tyrimai atskleidė, kad dėl visų bėdų kalta sutrikusi skydliaukė. Deja, liga jau buvo įsisenėjusi ir paciento laukė ilgas gydymas. Skydliaukė – mažytė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje. Ji yra lyg žmogaus energijos generatorius. Skydliaukė gamina hormonus, kurie daro didžiulę įtaką kepenų, inkstų, širdies, smegenų, lytinių ir kitų organų darbui. Nuo šių hormonų priklauso mūsų grožis, kūno masė, emocijos, mąstymas, vaisingumas. Todėl galima nesistebėti, kad skydliaukės ligą pajunta visas organizmas.
Pokyčiai prasideda nepastebimai
Žmonės klysta manydami, kad sergant skydliaukė būtinai turi skaudėti ar padidėti. Dažnai pacientas dar jaučiasi sveikas, o liaukos pokyčiai jau vyksta. Jei skydliaukė pradeda gaminti per mažai hormonų, ilgainiui išryškėja tokie požymiai: vangumas, mieguistumas, išsausėjusi oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, kartais rytais būna paburkęs veidas, svorio didėjimas, nuolat užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijos bei kt. Kai skydliaukė suaktyvėja, dažnai plaka širdis, prakaituojama, krenta svoris. Žmogus tampa labai jautrus, jam sunku susikaupti, atlikti užduotį, sumažėja fizinis pajėgumas.
Černobylis ilgam paliko pėdsaką
Skydliaukės ligos pasaulyje labai paplitusios. Jos stoja į vieną gretą su cukriniu diabetu ar kraujotakos sistemos ligomis. Skydliaukės sutrikimus Lietuvoje turi apie 28 proc. gyventojų. Tačiau šie duomenys gali būti netikslūs, nes, kaip žinome, skydliaukės ligos prasideda nepastebimai. Moterys dėl skydliaukės sutrikimų kenčia keletą kartų dažniau nei vyrai. Tačiau pastaruoju metu gydytojai pastebėjo, kad tenka gydyti ir stipriosios lyties atstovus. Mokslininkai nesutaria, kodėl susergama skydliaukės ligomis. Pastebėta, kad jos paveldimos. Be to, skydliaukės darbas gali susilpnėti ir sutrikti dėl išorės faktorių: maiste ir vandenyje stinga jodo, nuolat patiriama įtampa. Tyrimai rodo, kad šaltuoju metų laiku skydliaukės veikla pablogėja beveik visiems planetos žmonėms. Skydliaukei poveikį daro ir sparčiai besikeičianti ekologinė ir radiacinė aplinka. Akivaizdų pėdsaką ilgam paliko Černobylio elektrinės katastrofa.
Laiku įspėja apie grėsmę
Kuo vėliau pastebima liga, tuo ilgesnis ir brangesnis gydymas. Galimybė laiku sužinoti apie bręstančią ligą labai padidėjo, kai daugeliui pacientų tapo prieinami skydliaukės hormonų tyrimai. Vis daugiau žmonių juos įpranta atlikti profilaktiškai. Moderni kraujo analizė parodo net menkiausius nukrypimus nuo normos. Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja skydliaukės hormonų tyrimus atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų. Sutrikus sveikatai, šie kraujo tyrimai atliekami dažniau. Ypač svarbu profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurių šeimoje skydliaukės ligomis serga ar sirgo artimi giminaičiai. Tirti skydliaukę patariama, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, sutrikus cholesterolio lygiui ar net kamuojant psichikos ligoms. Kontroliuoti skydliaukės hormonus būtina visoms nėščiosioms. Jei yra patologija, gali sutrikti vaisiaus nervų sistema, smegenų vystymasis, atsilikti psichikos raida, padidėja savaiminio aborto rizika.
iMed
