+6
-0
+6
Švaru ne ten, kur šluoja, bet ten, kur nešiukšlina

Reikia suvokti, kad už savo sveikatą atsakome tik mes patys.

Gamtos dėsniams valdant žmogus ateina į šį pasaulį – gimsta, pabūna jame ir iš jo išeina – miršta. Visas gyvenimas, anot sveikos gyvensenos šalininko Vydūno, vyksta pagal gamtos dėsnius. Prieštaraudamas jiems žmogus kenčia skausmą, suserga. Gamtos dėsniai viską daro, kad žmogus išliktų sveikas, tereikia jiems nenusižengti. Pastebėta, kad gyvūnai paprastai yra sveiki, jeigu jie gyvena vieni gamtoje, toli nuo žmogaus, o naminiai gyvuliai ir paukščiai daug dažniau negaluoja. Pavyzdžiui, penima kiaulė –  serga nutukimo liga. Tačiau niekas tiek daug pasaulyje neserga, kaip žmonės, todėl, kad žmonės, negyvena pagal gamtos dėsnius, jie visomis jėgomis stengiasi juos aplenkti. Žmonės nori veikti protu, tačiau neatsisako geismų, o geismai yra kūno žuvimo priežastis. Kūnas yra skirtas tarnauti žmogui, rašė Vydūnas, per jį reiškiasi dvasia, visas pojūčių pasaulis ir kūno negalavimai yra įrodymas, kad žmogus jo neprižiūrėjo.

Pažvelkime į žmones, jie nuolat bėga, skuba apimti savų rūpesčių, ir jie mano, kad jeigu jau kartą gyvena, tai turi pasiekti visa ko geidžia –  turtų, malonumo, šlovės. Taigi, jie semia ir semia, ir vieną dieną pasijunta tokie išsekę, jog nemalonūs pasidaro nei turtai nei garbė, nes jėgos jau būna išeikvotos jiems įsigyti. Ir tada, žmonės pradeda ieškoti įvairiausių būdų, kaip tas prarastas jėgas atgauti.

Ieškodama universalių priemonių nuo visų kūno negalių, žmonija išbandė ne vieną panacėją ne vienus ,,madingus vaistus”. Sukurta daugybė sveikatos ,,atstatymo” teorijų, tačiau eiline sensacija kaskart tenka nusivilti, nes dešimtmečiais alintas organizmas nesugeba visiškai atsistatyti. Yra geras posakis –  ,,Švaru ne ten kur šluoja, bet ten, kur nešiukšlina”.

Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos pagrindiniai sveikatos determinantai yra mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai bei stresas.

Mokslininkai pataria ne tik, ‘‘nešiukšlinti organizmo” nesveiku, gausiai vartojamu maistu ar žalingais įpročiais, bet nuo jaunystės kaupti sveikatos rezervą, tai yra didinti gyvybiškai svarbių organų rezervines galimybes (didinti širdies raumens galingumą, plaučių tūrį, raumeninę masę, kapiliarų tankį ir kt.). O visa tai pasiekti galime reguliariai atlikdami fizinius pratimus.

Mes turime tokį kūną, kokia yra mūsų fizinė veikla. Jeigu mūsų fizinė veikla apsiriboja tik nuėjimu iki autobusų stotelės, ar iki parduotuvės, kuri yra už keleto metrų nuo namų, tai tokiam darbui atlikti tereikia minimalaus kiekio raumenų, nedidelės palaučių talpos, taip pat nereikia ir stiprių kaulų. Mūsų maiste gali būti gausu kalcio, kuris yra pagrindinis kaulų mineralas atsakingas už kaulo kietumą ir tvirtumą, tačiau organizmas jo neįsisavins, nes minimaliai fizinei veiklai atlikti nereikia stiprių kaulų. Mokslininkai nustatė, kad nepakankamas fizinis aktyvumas sąlygoja spartų kaulų ir raumeninės masės praradimą senstant.

Mes turime tokį ,,protingą kūną”, kuris nedaro nei vieno nereikalingo veiksmo be reikalo. Mūsų visuomenėje vis dar paplitęs požiūris, kad už sveikatą atsako visi kiti, tik ne pats žmogus. Kaltinami medikai, kad nepakankamai gerai gydo, kaltinama sveikatos apsaugos ministerija, kad per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai ir kita. Reikia suvokti, kad už savo sveikatą atsakome tik mes patys.

Pasistenkime sveikiau maitintis, reguliariai atlikime fizinius pratimus, venkime žalingų įpročių bei stresų ir pagerinsime savo sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Parengė lektorė doc.dr. A.Mockienė, biomedicinos mokslų daktarė