Gyvendama Amerikoje stebėjau ir baisėjausi daugumos amerikiečių nesveikais mitybos įpročiais ir nejudriu gyvenimo būdu. Grįžusi į Lietuvą pamačiau, kad taip mielai maitinasi ir daugelis lietuvaičių.
Paplitus greitam maistui, Amerikoje tapo populiarūs daug baltymų ir riebalų turintys mėsainiai su riebia mėsa ir kiti panašūs valgiai, šalies medicininės išlaidos sparčiai augo dėl kasmet vis daugiau susergančių vėžiu, širdies ir kitomis civilizacijos ligomis. Senate buvo sudaryta speciali komisija, kuri pasitelkė geriausius to meto mitybos specialistus, surinko duomenis apie maistą ir sveikatą, išnagrinėjo sergamumo didėjimo priežastis ir paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje pateikė išvadą, jog daugelio ligų priežastis yra blogi mitybos įpročiai. Ji pasiūlė idealią mitybos formulę, labai panašią į Japonijos Genroku periodo (1688–1703) dietą. Pasiūlyta valgyti grūdinių kultūrų, sezoninių daržovių, jūrų augalų ir šiek tiek žuvies, kad organizmas gautų baltymų.
Beje, panašias maitinimosi tiesas jau prieš šimtą metų Lietuvoje skleidė filosofas Vydūnas. Teisingu maistu jis laikė produktus, gaunamus iš augmenijos, tai yra grūdus, vaisius, daržoves, riešutus. Lietuvoje sveiko maitinimosi problema darosi vis aktualesnė, nes tebeklesti nuo senovės įsigalėję įpročiai gausiai valgyti gyvulinės kilmės maistą, su kuriais filosofas pradėjo kovoti jau prieš šimtmetį. Paskutiniais dešimtmečiais prisidėjo dar viena blogybė – sparčiai plintantis greitas maistas, todėl gausėja civilizacijos ligų ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų.
Civilizacijos sukeltos ligos – netinkamos mitybos pasekmė
Per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje paplito masinė greito maisto gamybos ir platinimo sistema. Į tokį maistą pridedama įvairių fermentaciją greitinančių medžiagų, sintetinių konservantų, dirbtinių dažiklių ir saldiklių. Tai padaro jį skanų, bet sukelia priklausomybę, verčia valgyti nesustojant. Didesnę dalį tokio maisto žmogaus organizmas gali suvirškinti, bet tik nedaugelis iš šių produktų vertingi mitybos požiūriu.
Nesaikingai valgant „netinkamą“ maistą padidėja cholesterolio, cukraus koncentracija kraujyje, o tai yra vienos iš pagrindinių priežasčių susirgti civilizacijos ligomis, tokiomis kaip nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, hipertenzija, širdies, virškinamosios sistemos ligos.
Ką mes valgome?
Žmogus yra neatsiejamai suaugęs su jį supančia gamta. Nuo dirvos, kurioje auginamos mūsų valgomos daržovės, grūdai, kokybės priklauso jų kokybė. O kokybė nulemia mūsų žarnyno, kraujo, nešančio maisto medžiagas į kiekvieną organizmo ląstelę, būklę ir, savaime aišku, bendrą sveikatą.
Suvalgytas maistas žarnyne suvirškinamas, įsiurbiamas į kraujagysles, pernešamas į ląsteles, kuriose paverčiamas energija. Visuose procesuose dalyvauja fermentai. Fermentai – tai baltymai, kurie lemia beveik 25 000 reakcijų, kontroliuoja kiekvieną mūsų organizme vykstantį procesą. Nuo jų priklauso viso organizmo gyvybinė veikla: virškinimas, kvėpavimas, medžiagų apykaita, šalinimo, detoksikacijos procesas, ląstelių atkūrimo procesai.
Fermentus gauname su augalais ir vaisiais. Iš augalinės kilmės maisto raciono 50–80 proc. turėtų sudaryti nerafinuoti, t. y. neperdirbti, su neatskirtais gemalais ir sėlenomis grūdai ir kruopos.
Vaisiuose ir daržovėse yra gausu vitaminų ir mineralų. Daug kitų reikalingų medžiagų. Geriausiai žinomi polifenoliai, antocianinai, randami mėlynėse ir mėlynose vynuogėse, pektinas – obuoliuose ir greipfrutuose, liuteinas – brokoliuose ir špinatuose, likopenas – pomidoruose, taip pat daugelis kitų. Neseniai buvo nustatyta, kad jie, kaip ir vitaminai, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, slopinančiomis vėžio ląstelių susidarymą ir skatinančiomis pažeistų ląstelių atkūrimą. Manoma, kad jie taip pat stiprina imunitetą, gerina atmintį ir dėmesio sutelkimą.
Kaip mes valgome?
Valgant nereikia gerti jokių skysčių. Skysčius vartoti tik prieš valgį ir praėjus bent porai valandų po jo. Valgyti saikingai, tiek, kad atsikėlus nuo stalo dar jaustum alkį.
Būtina valgyti lėtai, gerai sukramtant maistą, kad palengvėtų virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesas. Be to, taip geriau galima pajusti sotumą ir išvengti persivalgymo. Kramtyti ilgai, kad maistą gausiai suvilgytume seilėmis, kol maistas taps kisieliaus skystumo tyrele. Seilėse yra šarminėje aplinkoje veikiančio virškinimo fermento amilazės, pradedančio skaidyti angliavandenius. Juos baigia skaidyti kasos fermentai. Kramtymas gerina dantų raiščių būklę, treniruoja kramtymo raumenis, gerina jų kraujotaką. Yra nuomonių, kad kramtymas aktyvina smegenų ląsteles.
Maistas – tai viena iš mūsų sąveikos su pasauliu būdų. Tik su maistu mes gauname jame esančias maistingąsias medžiagas, todėl, norėdami būti sveiki, turime valgyti grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių, užaugusių žemėje, laistytų vandens ir glostytų saulės spindulių, pamažu atsisakydami nesveikos mitybos tradicijų, sumažindami gyvūninės kilmės produktų kiekį.
