+7
-0
+7
Sveikas nutukimas

Ar gali nutukimas būti sveikas? Pasirodo, taip sako mokslininkai. Tačiau laikinai…

Nutukimas yra vienas didžiausių sveikatos rizikos veiksnių, pasiekęs epidemijos lygį turtingose Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse. Pagrindinės nutukimo epidemijos priežastys yra per didelis maisto suvartojimas ir mažas fizinis aktyvumas. Pagal PSO (Pasaulinę sveikatos organizaciją) nutukusiu laikomas žmogus, kurio kūno masės indeksas (KMI) yra lygus, ar didesnis nei 30 (kg/m²). Nutukimas – klastinga liga, pradžioje nesukelianti jokių sveikatos sutrikimų, todėl ilgai ignoruojama.

Per didelis riebalų kiekis organizme siejamas su medžiagų apykaitos bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tokiomis kaip II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (padidėjęs riebalų kiekis kraujyje) ar hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas). Ne visi minėti metaboliniai (medžiagų apykaitos) sutrikimai yra būdingi nutukusiems žmonėms, teigia mokslininkai. Manoma, kad tokių žmonių, kurie yra nutukę (KMI ≥30), bet turi sveiką metabolizmą yra 10 – 45 proc., iš jų daugiausia moterys ir jaunimas – gali būti įvardijami kaip ,,metaboliškai sveikai nutukusiais” (,,metabollicaly healthy obesity”). Metaboliškai sveikai nutukę žmonės pasižymi jautrumu insulinui, mažu gliukozės, trigliceidų (TAG) kiekiu kraujyje, didesniu didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL) (,,gerojo”) kiekiu kraujyje. O metaboliškai nesveikai nutukę – atsparumu insulinui, padidėjusiu TAG ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL) (,,blogojo”) kiekiu kraujyje. Mokslininkas Guo su kolegomis nustatė, kad sveikai nutukę asmenys turėjo mažesnę riziką sirgti II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, patirti insultą, lyginant juos su nesveikai nutukusiais. Metaboliškai sveikai nutukę asmenys vistiek turi nemažą riziką sirgti lėtinėmis ligomis, tačiau ji mažesnė, nei nesveikai nutukusiųjų.  

Tyrimai parodė, kad metaboliškai sveikai nutukę žmonės yra sveiki laikinai. Mokslininkai nustatė, kad po 8 metų eksperimento 44, 5 proc. sveikai nutukusių tiriamųjų perėjo į nesveikai nutukusių grupę. 16,6 proc. tiriamųjų turėjusių normalų svorį (KMI 18,5 – 24,9 kg/m²) perėjo į nesveikai nutukusių grupę ir 26,2 proc. tiriamųjų turėjusių antsvorį (KMI <30 kg/m²) po 8 metų perėjo į nesveikai nutukusių grupę. Nustatyta, kad net 2/3 tiriamųjų per 10 metų stebėjimo laikotarpį išsivystė metabolinis sindromas (centrinio tipo nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius, dislipidemija, hiperinsulinemija ir kita).

Nustatyta, kad nutukę ir metaboliškai sveikai nutukę žmonės turi didesnę mirtingumo riziką, lyginant su antsvorį turinčiais ir normalaus svorio žmonėmis. Išanalizavus 894,576 tiriamųjų duomenis nustatyta, kad mirtingumas buvo mažiausias toje tiriamųjų grupėje, kurioje KMI buvo 22,5 – 25 (kg/m²) ir kas 5 (kg/m²) didesnis KMI buvo siejamas su 30 proc. didesniu mirtingumu.  Tyrėjas Hamer su kolegomis teigia, kad sveiko nutukimo būsena yra nestabili.

Nutukimas gali būti centrinio („obuolio“) ir periferinio (,,kiaušės”) tipo. Centrinio tipo atveju riebalai išsidėstę tarp vidaus organų ir pačiuose organuose. Mokslininkai nustatė, kad centrinio tipo nutukimas pats pavojingiausias, nes riebalinio audinio ląstelės išskiria medžiagas, sukeliančias metabolinį sindromą. Periferinio nutukimo atveju riebalai daugiausia kaupiasi po oda, taukinėje. 

Paprasčiausias būdas, kuris padeda greitai įvertinti riebalų sankaupas pilvo srityje kurie gali būti susiję su daugeliu sveikatos problemų bei ligų yra juosmens bei klubų santykis (JKS). Norint apskaičiuoti JKS rodiklį reikia liemens apimties reikšmę padalinti iš klubų apimties reikšmės. Jeigu esate moteris, jūsų normalus JKS turėtų būti 0,8 arba mažesnis. Jeigu jūsų JKS yra didesnis 0,8 – reikia susirūpinti. nes šis skaičius rodo, jog pilvo srityje riebalų yra per daug. Jeigu jūs esate vyras, jūsų normalus JKS turėtų būti 1,0 ir mažesnis. Jeigu jūsų JKS yra didesnis už 0,9 – metas imtis veiksmų ir mažinti kūno svorį.

Pagrindinė nutukimo prevencija yra sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir stresinių situacijų vengimas bei gebėjimas juos reguliuoti. Svarbu, kad suvartojamų kalorijų kiekis neviršytų per dieną sudeginamų kalorijų kiekio, o fiziniai pratimai būtų kasdienio gyvenimo stiliaus dalis.

Parengė: lektorė doc.dr. A.Mockienė, biomedicinos mokslų daktarė