Sociologai nustatė, kad gimusieji vasarą serga dažniau, o gimusieji rudenį
gyvena ilgiau.
Gruodį – ilgaamžiai
Danų psichologas Helmutas Niborgas iš Arhuso universiteto tvirtina, kad iš
gimimo datos galima spręsti apie riziką sveikatai. Mėnuo, kai kūdikis atėjo į šį
pasaulį, gali nemaža dalimi lemti tai, ko jis gali tikėtis iš gyvenimo.
Tie, kas gimė gruodį, turi didesnių šansų gyventi iki gilios senatvės.Kaip rodo
vieno demografų atlikto tyrimo rezultatai, atėjusieji į pasaulį gruodį gali
tikėtis, kad gyvens 4-8 mėnesiais ilgiau už savo bendraamžius, gimusius balandį
ar birželį, ir turės mažesnę riziką susirgti širdies, kraujagyslių, diabeto ir
vėžio ligomis.
Tačiau gruodį ir sausį gimę žmonės labiau rizikuoja susirgti šizofrenija ar
maniakine depresine psichoze. Psichiatrijos klinikų pacientų, gimusiųjų žiemą,
suskaičiuojama maždaug 8 proc. daugiau nei kitų. Australų gydytojas Džonas
Makgratas teigia, kad viena iš to priežasčių galėtų būti saulės šviesos trūkumas
nėštumo laikotarpiu.
„Vasariniams“ reikia saugoti širdį
Gimusieji vasarį ir kovą dažniau kenčia nuo alergijos žiedadulkėms. Be to,
brandaus amžiaus pasiekusių žmonių, gimusių mėnesiais, pradedant nuo kovo,
gyvenimo trukmė pradeda trumpėti. O polinkis susirgti širdies, kraujagyslių ir
kvėpavimo organų ligomis, auga — ir kuo gimimo data arčiau vasaros mėnesių, tuo
labiau.
Panašus priklausomumas nuo gimimo mėnesio pastebimas ir tarp žmonių, sirgusių
silpnaprotyste, Alzhaimerio ir Parkinsono ligomis.
Gimusieji balandį ir gegužę vyresniame amžiuje gali turėti didesnį polinkį
sirgti depresija ir alkoholizmu. Britų psichiatras Emedas Salibas būtent tuo
aiškina faktą, kad savižudybės atvejų tarp gimusiųjų balandį ir gegužę pasitaiko
17 proc. dažniau nei tarp gimusiųjų rudenį ar žiemą.
