Ausys pagauna malonų garsą, akys išvysta seniai matytą mielą draugą, ranka jaučia švelnų kitos rankos prisilietimą, o visa ši informacija keliauja į kairiąją smilkininę smegenų dalį tam, kad būtų „įjungti“ du atsakingo už šypseną veido raumenys: didysis žandikaulio raumuo, kuris slypi skruostuose ir pakelia lūpų kampučius į viršų, bei žiedinis akies raumuo, su kurio pagalba akių išorinėje pusėje susimeta „žąsies kojelė“. Visas šis procesas užtrunka 2/3–4 sekundes, tačiau mums, žmonėms, ši akimirka be galo svarbi ir maloni.
Devyniolika šypsenų
Būtent tiek šypsenų atmainų suskaičiavo psichologai. Iš jų net aštuoniolika laikoma nenuoširdžiomis, tačiau žmonių santykiams jos labai naudingos. Šios šypsenos puikios kaukės kasdieniniame gyvenime. Žmonės šyp sosi ne tik iš laimės, bet ir iš mandagumo, baimės, noro pritapti. Pačia tikriausia šypsena vadinama Diušeno (Duchenne) šypsena. Ji pavadinta prancūzų anatomo Guillaume‘o Duchenne‘o garbei, kuris tyrinėjo žmonių emocines išraiškas stimuliuodamas veido raumenis elektros srove. Kalbama, jog ši technika buvusi labai skausminga, o tyrinėtojas savo bandymo objektais rinkosi myriop nuteistus nusikaltėlius. 1862 m. jis rašė, jog mes galime priverstinai nusišypsoti pakeldami lūpų kampučius, tačiau žiedinis akies raumuo susitraukia tik tada „kai mūsų sielą aplanko malonios emocijos“. Tikros, nesuvaidintos šypsenos metu ne tik pakyla burnos kampai, bet ir truputį prisimerkia akys, jų kertelėse susimeta vadinamosios juoko raukšlelės, pakyla viršutinė skruostų dalis, o veide atsispindi džiaugsmas. Manoma, jog žiedinio akies raumens veiklos beveik neįmanoma valdyti valios pastangomis.
Šypsenos privalumai
Šypsena – galingas vaistas. Dauguma žmonių galvoja: jei mes šypsomės, vadinasi, esame laimingi, tačiau galima perfrazuoti ir kitaip: mes esame laimingi, nes šypsomės. Pasak Marko Stibicho, Kolumbijos universiteto konsultanto ir „Ilgaamžiškumo vadovo“ autoriaus, šypsotis būtina, nes:
• šypsodamiesi tampame patrauklesni;
• šypsena kelia nuotaiką, todėl, net ir būdami prastos nuotaikos, stenkitės šypsotis, tai pagerins savijautą;
• šypsena yra užkrečiama. Įrodyta, jog tie, kurie šypsosi dažniau, turi daugiau draugų.
Šypsena pritraukia žmones;
• šypsena mažina stresą, kuris beveik visada palieka pėdsakus mūsų veiduose, o dažnai šypsantis nuovargio žymės veide mažėja;
• šypsena stiprina imuninę sistemą, tai paremta atsipalaidavimu;
• šypsantis gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas;
• šypsantis išsiskiria endorfinai ir serotoninas, kurie mažina skausmą ir suteikia laimės.
Jei jaučiatės puikiai, praneškite tai kitiems savo šypsena, jei nuotaika prasta, prisiverskite nusišypsoti arba tiesiog įsikiškite tarp dantų pieštuką. Veide atsiradusi šypsena nusiųs signalą smegenims, kad jūs esate laimingas.
Kaip išmokti vidinės šypsenos?
Susiraskite ramią vietą, patogiai įsitaisykite ir užmerkite akis. Pabandykite nusišypsoti. Tai padaryti gali būti sunku, atrodys nenatūralu, tačiau pabandyti verta. Kai veidą papuoš šypsena, tuomet įjunkite savo vaizduotę ir pabandykite nusišypsoti savo nosiai, įsivaizduokite, jog ji jums taip pat nusišypso. Nusišypsokite savo ausų galiukams ir įsivaizduokite, jog ausys jums taip pat šypsosi. Vėliau keliaukite žemyn ir šypsokitės krūtinei, pilvui, šlaunims, keliams ir net kiekvienam kojos pirštui, neskubėkite, sulaukite, kol jie jums irgi „nusišypsos“. Tada keliaukite savo nugara, rankomis ir kiekvienu rankos pirštu. Jauskite jų šypseną. Kai visą kūną apgaubs šypsena, truputėlį pailsėkite. Pajuskite šypseną savo viduje. Kuo dažniau tai praktikuosite, tuo lengvesnė ims atrodyti ši technika. Tai puikus būdas pasikrauti gerų emocijų ir atsikratyti streso.
Socialiniai šypsenos privalumai
Nors apskaičiuoti ir pasverti šypsenos naudą neįmanoma, tačiau pradėjus dažniau šypsotis, ženkliai gerėja santykiai su kolegomis, šeimos nariais ir draugais. Tai netgi gali padėti labiau pamilti save ir atrasti naujų elgesio savybių: tapti spontaniškesniems ir labiau atsipalaidavusiems,
nes juokas padeda atsikratyti nuolatinio galvojimo apie rūpesčius. Būdami spontaniški patirsite daugiau džiugių akimirkų; išeiti iš gynybinės pozicijos, kurios laikomės norėdami atremti kritiką ir abejones, į
neutralią, nes juokas padeda pamiršti kritiką ir išsklaidyti abejones; atsikratyti vidinių baimių, kurios trukdo eiti į priekį; išreikšti tikruosius jausmus; mažiau probemų laikydami savyje, pasijusite lengviau.
Grupinis juokas veikia stipriau nei individualus, todėl stenkitės sukurti aplinkybes daugiau juoko patirti kompanijoje:
• su draugais žiūrėkite linksmus filmus ir TV šou;
• pralinksminkite kolegas anekdotu. Žinokite anekdotų ar linksmų istorijų ir dalinkitės su kitais;
• draugaukite su linksmų plaučių žmonėmis;
• žaiskite su augintiniais;
• pasitaikius progai draugams iškrėskite linksmų pokštų, tam puikiai tinka gimtadieniai, teminiai vakarėliai;
• skirkite laiko linksmiems komandiniams užsiėmimams (boulingui, karaokė ir kt.).
Humoro jausmas – viena galingiausių priemonių kasdienei nuotaikai ir emociniam stabilumui palaikyti.
• Juokas yra galingas streso, skausmo ir konfliktų priešnuodis.
• Niekas taip greitai ir patikimai nesubalansuoja emocijų kaip nuoširdus juokas.
• Juokas sušvelnina rūpesčių naštą, įkvepia vilties, didina darbingumą, sujungia su kitais ir padeda ilgiau išlikti dėmesingiems ir budriems.
Šypsokitės, kad būtumėte laimingi
Mokslininkai nuo senų laikų žino, kad mūsų emocijos neatsiejamos nuo fiziologinių pakitimų organizme – išgyvenant stiprias emocijas, pakinta daugelio organų ir sistemų veikla, susitraukia kraujagyslės, dažniau ima plakti širdis ir t. t. Tačiau ne taip seniai sužinota, jog mūsų smegenys kreipia dėmesį į tai, ką atlieka mūsų kūnas, o tai suformuoja atitinkamas emocijas. Šis atradimas buvo pavadintas „grįžtamąja veido hipoteze“, t. y. Smegenys jaučia tam tikrų veido raumenų susitraukimą ir tai interpretuoja: „Aš esu laimingas“. Jei šypsenos raumenys nesusitraukia, tai interpretuojama: „Aš esu nelaimingas“. Todėl jausdamiesi prislėgti, prisiverskite nusišypsoti, o jei tai padaryti sunku, psichologai pataria atlikti tokį paprastą pratimą: sukąskite pieštuką lygiagrečiai savo lūpoms ir stenkitės jį išlaikytidantimis. Jūsų išraiška taps panaši į šypseną. Tikėtina, kad smegenys išskaitys, jog šiuo metu jūs esate laimingas
Norite gyvenime daugiau šypsotis? Įsigykite augintinį
Augintiniai teigiamai veikia mūsų protinę ir psichologinę savijautą. Tyrimai rodo, kad naminiai gyvūnai padeda išvengti depresijos, sumažinti stresą ir netgi širdies ligų riziką. O jų iškrėstos šunybės verčia šypsotis net ir didžiausius rimtuolius.