Peršalimas – tai viena dažniausiai pasitaikančių ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai rimtesnės virusinės infekcijos klaidingai laikomos peršalimu. Į kokius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį, mėginant atskirti peršalimą nuo gripo ar kitų greitai plintančių, kartais dar pavojingesnių virusinių infekcijų kvėpavimo takų infekcijų?
Peršalimas dažniausiai nėra sunkus sveikatos sutrikimas, tačiau net ir jo atveju reikia išlikti budriam
Peršalimo simptomai paprastai nėra sunkūs ir ilgai trunkantys bei praeina per kelias paras, taikant tinkamą simptominį gydymą arba tiesiog šiek tiek pailsint. Šie požymiai kinta palaipsniui, t.y. jiems nebūdinga staigi pradžia.
Peršalimui paprastai būdinga įkyriai perštinti gerklė, vandeninga sloga, užgulusi ir perštinti nosis, ašarojančios akys, čiaudulys, palyginus nesunkus kosulys. Kartais vargina bendras negalavimas, galvos skausmas, o temperatūra, jei ir pakyla, tai nedaug. Vandeninga ir skysta sloga po kelių parų koncentruojasi, tampa tirštesnė, gali įgauti gelsvą ar žalsvą spalvą, o kvėpavimas tampa lengvesnis. Pats pacientas peršalimo atveju dažniausiai geriau pasijunta per pirmąsias ligos dienas.
Daugelį peršalimo atvejų sukelia virusai, tad taikomas tik simptominis gydymas, apimantis tausojantį režimą, gausesnį skysčių vartojimą, gerklės ir galvos skausmo malšinimą, nosies funkcijų atstatymą, kad kvėpavimas taptų lengvesnis – tam puikiai tinkamas jūros vanduo, pavyzdžiui, Quixx Extra, Quixx daily ir kiti Quixx šeimos produktai. Sausas kosulys, jei jis labai įkyrus, gali būti malšinamas, tačiau jis gali praeiti savaime arba po kelių parų tapti drėgnesnis, kuriam jau tinkami atsikosėjimą gerinantys vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, ambroksolio hidrochloridas.
Vis dėlto ir peršalimo negalima ignoruoti. Visiškai negydant peršalimo gresia komplikacijos, pavyzdžiui, sinusitas, bronchitas, o kartais ir dar rimtesnės ligos. Peršalimo simptomai, kaip ir minėta prieš tai, per keletą dienų turėtų silpnėti, o ne stiprėti. Jei vyksta atvirkščiai ir netgi atsiranda papildomų požymių, pavyzdžiui, prasideda karščiavimas, tuomet reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
O kaip atskirti gripą?
Gripas ir kitos panašios virusinės ligos dažnai prasideda staiga ir pasižymi kur kas spalvingesne požymių „puokšte“. Paprastai būdinga staigi simptomų pradžia.
Jei prasideda karščiavimas, jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, stiprus nuovargis, kamuoja šaltkrėtis, neduoda ramybės sausas ir itin intensyvus kosulys, gausi sloga, pasunkėjęs kvėpavimas, stiprus gerklės ir galvos skausmas, be to, skauda akis – tuomet tai jau tikriausiai ne peršalimas. Gali pasireikšti ir kitų ligos požymių, nebūtinai susijusių su kvėpavimo sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmai, vangumas (ypač vaikams), odos bėrimai.
Gripas ir kitos panašios virusinės infekcijos dažniausiai gana pavojingos savo komplikacijomis, tad pajutus panašius simptomus geriausia neskubėti pačiam vykti į gydymo įstaigą, o kreiptis pagalbos telefonu ir pasitarti su specialistu, ką tokiu atveju daryti. Svarbiausia – nedelsti ir tinkamai reaguoti į organizmo siunčiamus ženklus. Ypatingo atidumo reikia kūdikiams, vaikams, nėščioms moterims bei senyviems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims – jiems virusinės infekcijos yra kur pas pavojingesnės nei suaugusiems ir sveikiems asmenims su pilnaverte imunine sistema.
Kaip elgtis, norint apsisaugoti nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų?
Ir nuo peršalimo, ir nuo gripo bei kitų virusinių ligų saugojamasi labai panašiai: reikia dažnai plauti rankas, vengti sergančių asmenų, be reikalo nesilankyti viešose (ypač uždarose ir prastai vėdinamose) vietose, stiprinti imunitetą bei paisyti kitų sveikatos specialistų rekomendacijų.
Reikėtų nepamiršti ir kasdieninės nosies ertmių higienos – tam puikiai tinka jūros vanduo, pavyzdžiui, Quixx daily, kuris aktyviai ir kruopščiai praskalauja nosį ir sumažina bakterijų, virusų, alergenų bei žiedadulkių, kietųjų dalelių, dulkių kiekį bei padeda pašalinti perteklines gleives.
Svarbiausia nuo virusų ir kitų patogenų saugoti save bei aplinkinius.
Koronavirusas
Koronaviruso atveju būna galvos, gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir karščiavimas. Visi išvardyti simptomai būdingi peršalimo ligoms ir gripui, todėl mediciniškai sudėtinga nustatyti, kad tai yra būtent koronaviruso atvejis: reikalingi papildomi diagnostiniai tyrimai (pirmiausia – kvėpavimo takų mėginių). Tačiau Koronaviruso infekcijai labai būdinga kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį. Virusu užsikrėtęs organizmas, turintis pakankamai stiprią imuninę sistemą, pradeda gaminti antikūnius. Sveikos ląstelės branduolyje esančių enzimų pagalba pradeda gamintis kovai prieš konkretų virusą – šiuo atveju koronavirusą – nukreipti antikūniai.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių:
- dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu,
- neliesti rankomis veido ir akių,
- laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę),
- laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius),
- vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.
Šaltinis|Pasveik.lt info
