Kovo 24-ąją Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu minima Pasaulinė tuberkuliozės diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Tuberkuliozė buvo žinoma jau senovėje, ir Lietuvoje ji buvo vadinama džiova.
Medikai sergamumo tuberkulioze ir šios ligos gydymo situaciją Lietuvoje jau ne vienus metus vadina katastrofiška – sergamumas tuberkulioze pas mus didesnis nei daugumoje Europos šalių. PSO duomenimis, Lietuva priklauso aštuonioms pasaulio valstybėms, kuriose daugiausia gyventojų serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. Taip pat yra daug sergančiųjų atvira tuberkuliozės forma, ji yra užkrečiama. Tai tampa socialine problema, nes serga dažniausiai žmonės, gyvenantys prastomis socialinėmis sąlygomis (prastai maitinasi, nusilpęs imunitetas, bedarbiai, vartojantieji alkoholį, narkotikus, buvę kaliniai, benamiai). Dažnai tokie žmonės neįvertina padėties rimtumo, nesigydo, o jei ir gydosi – savavališkai nutraukia gydymą būklei pagerėjus. Ir taip vystosi vaistams atspari tuberkuliozes forma.
Tuberkuliozės rykštė kerta ne tik asocialiems žmonėms. Tikimybė užsikrėsti nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio žmogaus egzistuoja bet kur, nes ligą sukeliančios mikobakterijos plinta ligoniui kalbant, kosėjant, čiaudint, spjaudantis. Tuberkuliozės gydymas labai ilgas ir trunka nuo kelių mėnesių iki metų. Tiek laiko žmogus iškrenta iš normalaus savo gyvenimo ritmo, nes dažnai gydomas ilgą laiką ligoninėje, paskui stiprina sveikatą sanatorijose. Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad per pastaruosius penkerius metus nauji atviros tuberkuliozės atvejai pradėti registruoti tarp vaikų ir kasmet jų vis daugėja. Tuberkuliozės plitimas tarp vaikų ir jaunuolių tampa viena opiausių ir didžiausią nerimą medikams bei visuomenei keliančių problemų. Neramu dėl to, kad daugiau nei 70 proc. vaikų, kuriems diagnozuojama tuberkuliozė, gyvena šeimose, kuriose kas nors jau serga šia liga. Tad galima daryti išvadą, kad šeimose šiai ligai neskiriama pakankamai dėmesio, vaikai nuo jos nesaugomi. Vaikas daug jautresnis nei suaugęs žmogus, jo imuninė sistema mažiau atspari, tad jei aplinkoje, kurioje jis gyvena, yra tuberkuliozės bacilų, nesiimant reikiamų apsaugos priemonių vaikas jas „pasigauna“ gana greitai. Tad dėl to, kad daugėja tuberkulioze sergančių vaikų, iš esmės kalti suaugusieji.
Geriausia ligos profilaktika – kokybiškas gydymas, kontroliuojamas medicinos personalo visą gydymo kursą. Taip pat svarbu nuolat gerinti gyvenimo sąlygas, kokybiškai maitintis, grūdintis ir užtikrinti ankstyvą tuberkuliozės nustatymą bei gydymo kokybę. Be to, visi kūdikiai skiepijami nuo tuberkuliozės BCG vakcina pirmą ar antrą gyvenimo dieną (į kairės rankos viršutinę dalį) ir papildomai, jei nesusiformavo skiepo randelis, apie 12 mėn. ir 6–7 metų vaikai. Valstybinė tuberkuliozės programa reglamentuoja, kad tuberkulioze sergantis ligonis turi būti gydomas. Tačiau nėra užtektinai įstatymų svertų, kurie priverstų ligonį gydytis ar leistų gydyti jį priverstinai, kad jis nepabėgtų iš ligoninės ir neplatintų ligos sukėlėjo. Tam reikalingas stacionaras ir griežta priežiūra, nes atvira tuberkuliozės forma sergantis ir nesigydantis ligonis daro nusikaltimą apkrėsdamas kitus visuomenės asmenis, o ypač vaikus.
Žmogų galima įtarti sergant tuberkulioze, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių: ilgalaikis kosulys (trunka 3 savaites ir ilgiau); nedidelis karščiavimas (trunka 3 savaites ir ilgiau); skrepliavimas krauju; skausmas krūtinėje. Taip pat gali pasireikšti silpnumas, naktinis prakaitavimas, pablogėjęs apetitas, svorio mažėjimas.
Tuberkuliozės sukėlėjas – mikobakterija – iš žmogaus organizmo išsiskiria su skrepliais, šlapimu, išmatomis. Užsikrėsti nuo sergančiojo atvira tuberkuliozės forma galima ligoniui čiaudint, kosėjant, bučiuojantis ar per bendrus indus, patalynę, baltinius, rankšluosčius. Todėl ligoniui pagal galimybes reikėtų skirti atskirą kambarį ar lovą, drabužių kabyklą, atskirus indus, patalynę, atskiras higienos priemones. Reikėtų atsisakyti kilimų, minkštųjų baldų, kitų sunkiai valomų ir plaunamų daiktų. Namai turi būti vėdinami, drėgnai valomi, dezinfekuojami. Buityje galima naudoti paprastus bakterijų kenksmingumo pašalinimo būdus: deginimą (menkaverčių daiktų, popierių, servetėlių); lyginimą karštu lygintuvu (patalynės, drabužių); indus ir kitus nedegančius daiktus kaitinti orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje, virinimą. Paruošus 2 proc. sodos tirpalą (1 litrui – keturi kupini šaukšteliai sodos) galima dezinfekuoti indus, lovos skalbinius, rankšluosčius, spjaudykles. Ligonis griežtai turi laikytis asmens higienos. Labai svarbu, kad kosėdamas ar čiaudėdamas žmogus prisidengtų burną, nespjaudytų kur papuola – tuomet nebus perduodama infekcija (oru pernešami lašeliai) aplinkiniams; spjaudytų į specialų indą, kurį paskui dezinfekuotų, arba į nosinę, kurią sudegintų.
iMed