Vaikas bijo vorų? Dreba vos kambaryje išjungus šviesą? Nenusiminkite, jis –
vienas iš daugybės milijonų žmonių, turinčių fobiją.

Šios baimės paprastai būna visiškai iracionalios, užtai gali realiai apkartinti
gyvenimą. Portalas „TheSun“ pateikia patarimus iš knygos „Stuff That Scares Your
Pants Off!“ (nepažodinis vertimas skambėtų maždaug taip: „Jus mirtinai
bauginantys dalykai“), kaip vaikams (o kartais ir suaugusiesiems) kovoti su savo
kasdienėmis baimėmis.

Knygos autorė Glenn Murphy teigia: „Kartais visa, ko jums reikia – tai sužinoti
daugiau apie savo baimės objektą, tada ta baimė praeis, ją pakeis supratimas“.

Bitės

Jos greitai nardo ore ir be paliovos zvimbia, jų nenuspėjami judesiai kartais
sužadina išgąsčio refleksus, priverčia širdį plati tankiau, kvėpuoti dažniau.
Tai tereiškia, kad mes bitę pastebėjome. Ir jei nebūtume girdėję siaubo istorijų
apie bičių geluonis ir įgėlimus, vargu ar dėl šių vabzdžių taip sunerimtume.
Jei nesate alergiškas bičių įgėlimui, šansas nuo jo mirti yra vienas iš 6 000
000.
Kad vaikas nepatrauktų bičių „dėmesio“, vasarą prieš einant į kiemą papurkškite
ar patepkite jo odą vabzdžius atbaidančiu repelentu. Ir pamokykite saugiai
elgtis su lauke valgomais saldumynais: visada užsukti gėrimų buteliukus, į
uždaromą dėžutę sudėti vaisius ir uogas, prieš kandant gardėsį pasižiūrėti, ar
ant jo nenutūpė skausmingai geliantis vabzdys.

Vorai

Vorų reputacija ne per geriausia. Jų baimė pasiekia mus iš gilios senovės, kai
mūsų protėviai dar miegodavo miškuose, ant žemės, arba medžiuose – tada su
vorais jiems tekdavo susidurti ypač dažnai.
Dauguma vorų nėra nuodingi, o net ir nuodingieji nekelia tokio pavojaus, kaip
įsivaizduojame. Vorų esama daugiau nei 40 000 rūšių, iš jų nuodingos, galinčios
sukelti rimtas ligas – apie 30, ir tik vos keleto rūšių įgėlimas gali baigtis
mirtimi.
Vorai nėra agresyvūs, jie patys vengia pernelyg artimo kontakto su žmogumi.
Gelia tik paimti į rankas, kai juos užkliudo, suspaudžia. Taigi nedarykite to –
ir tai jus apsaugos.
Nė vienas nuodingas voras pats nepuls ir neužšoks ant jūsų tam, kad įgeltų –
taip būna tik siaubo filmuose.

Tamsa

Kodėl vaikams taip baisu būti tamsoje? Viskas paprasta – niekas nežino, kas joje
gali slėptis.
Netekęs regos pojūčio sunerimsta beveik kiekvienas. Tačiau viena – kai tamsoje
pasidaro šiek tiek nejauku, ir visai kas kita – paniškai jos bijoti.
Laimė, tamsos fobija – viena iš lengviausiai įveikiamų.
Geriausias „vaistas“ – pabūti pusiau pritemdytame kambaryje, užsidaryti duris ir
šviesą gesinti pamažu. Stebėkite kvėpavimą, liaukitės gesinusi šviesą (ar
šviesas, jei kambarį tamsinsite vieną po kitos išjunginėdama mažesnes lemputes)
dar prieš prasidedant panikos priepoliui. Po keleto tokių treniruočių tamsos
fobija turėtų gerokai sušvelnėti.

Pabaisos

Iš kur jūs žinote, kad po lova nėra jokios pabaisos?
Ką gi, tai patvirtinti galėtų beveik kiekvienas mokslininkas – niekas dar nėra
įrodęs, kad pabaisos ar vaiduokliai egzistuoja. Vaiduoklių „įrodymai“ paprastai
būna prastos kokybės, dažniausiai – juodai baltos, nesufokusuotos nuotraukos.
Kadangi visos šios būtybės – vaizduotės vaisius (arba vaizdiniai, kilę dėl kokių
nors neišsiaiškintų priežasčių, tad priskirti vaiduoklių pasauliui), šansų, kad
jie ims ir užpuls – NULIS.
Kitaip tariant, galima drąsiai konstatuoti: vaiduokliai gyvybei nepavojingi!