Apie
tai, kaip įskiepyti vaikui etiketo taisykles. Labai malonu stebėti kultūringai
valgantį, mandagiai bendraujantį su suaugusiais mažylį. Kaip tėvams tai
pavyksta? Dar iki šiol egzistuoja ir tokia nuomonė, kad griežtumas ir reiklumas
– geriausias kultūringo elgesio mokytojas Pasvarstykime, ar tokios prielaidos
teisingos.
Kodėl taip atsitinka?
Kaip dažnai mažylis mus nemaloniai nustebina: atrodo, draudžiame keiktis, o jis
vieną dieną, atidžiai mus stebėdamas, ištaria tokius žodžius, kad nejučiomis
apsižvalgome, ar niekas jų negirdi. Atrodo, reikalaujame mandagiai bendrauti su
mūsų svečiais, pažįstamais, bet mūsų vaikas pradeda ,,ožiuotis“, demonstratyviai
rodyti savo priešiškumą, matome jo pastangas įžeisti nepatinkančius ,,dėdes“ ar
,,tetas“. Tokio elgesio priežasčių toli ieškoti nereikia. Juk dažniausiai
mažylis – tai tik savo tėvų atspindys. Nuo mažų dienų jis nesąmoningai kopijuoja
savo mamą ir tėtį, laikydamas juos visatos centru ir elgesio etalonu. Taigi tėvų
uždavinys – elgtis taip, kad vaikutis negirdėtų jūsų keiksmažodžių, kaimynų,
draugų apkalbinėjimo. Jokios bausmės neturės poveikio, jei tėvų žodžiai skirsis
nuo darbų. Jei vaikas kategoriškai atsisako mandagiai bendrauti su kai kuriais
jūsų pažįstamais, paanalizuokite savo elgesį. Ar nėra taip, kad mažylis savaip
perteikia jūsų negatyvų požiūrį į šiuos kaimynus? Atsitiktinai išgirdęs jūsų
negatyvų kaimynų vertinimą, vaikas kaip kempinė jį sugėrė. Tad nenuostabu, kad
atvykus pas tuos žmones vaikas leidžia sau trypti kojytėmis ar net pakartoti šių
žmonių adresu tėvų išsakytus žodžius. Juk jis instinktyviai trokšta įžeisti
tuos, kurie nepatinka jo artimiesiems.
Svarbiausia – dėmesys
Rašytos ir nerašytos elgesio taisyklės lydi mus kasdien. Dėl daugelio poelgių
mes net nesusimąstome, ir kartais patiems sunku suvokti, kodėl elgiamės vienaip
ar kitaip. Tačiau vaikui visa tai reikia aiškinti – kantriai, dažnai.
Svarbiausia reikia įsisąmoninti tiesą – mandagumo taisykles vaikas turi
suprasti, jas priimti. Jei verkiantį mažylį versite bendrauti su dėde, keliančiu
jam baimę, vaiką tik traumosite. Geriau paieškokite priežasčių, kodėl mažylis
taip elgiasi. Gal jam baisus toks aukštas žmogus. Įsivaizduokite, sveikindamas
vaikas turi tiesti rankutę ir pakėlęs akis žiūrėti į tokį aukštį. Tad ,,didysis“
galėtų bendrauti su mažuoju pritūpęs – jo erdvėje. Taip išreikštume dėmesį,
pagarbą žmogučiui ir, be abejonės, ugdytume jo pasitikėjimą savimi.
Auklėjimas namuose
Vaikas, namuose negirdintis žodžių „ačiū“ ir „prašom“, nevartos jų ir būdamas
svečiuose. Jis paprasčiausiai nesupras jų paskirties. Jei namuose mažylis
neįpratintas naudotis stalo įrankiais, jis jų paskirties nesupras ir būdamas
kitur. Stebimės, kad vaikas su draugais nesidalija žaislais, kad dažnai
užsispiria, nors mes nuolat aiškiname mažyliui, kad reikia mokėti nusileisti,
mokėti dalintis žaislais. Ką gi, galbūt tai mūsų pačių parodija? Tikriausiai
nemalonu pažvelgti į „kreivą veidrodį“?Tad visada reikėtų prisiminti, kad
asmeninis pavyzdys – geriausias ginklas kovojant su nemandagumu. Be to, vaikui
teks nuolat priminti, kad nekultūringi suaugusieji nėra sektinas pavyzdys.
Pradėsime nuo pietų valgymo
Pirmieji savarankiškumo ir etiketo įgūdžiai, kaip bebūtų keista, vaikui išugdomi
prie stalo. Metų mažylis susidomėjęs bando į rankas paimti šaukštelį, nors dar
ir nesupranta jo būtinumo svarbos. Vaikui taip įdomu kišti rankytes į lėkštę ir
po to jas laižyti. Tačiau mažyliui reikia parodyti, kad šaukšteliu valgyti ne
tik patogiau, bet ir gražiau, švariau. Žinoma, pradžioje "savo" šaukšteliu
vaikas daug nesuvalgys, tačiau įgis reikalingų įgūdžių. Dauguma vaikų labai
mėgsta padėti suaugusiesiems tvarkytis ar gaminti maistą. Beje, vaikas, padėjęs
virti pietus, pats juos valgys su dideliu malonumu.
Mokomės apsiginti
Labai gaila, tačiau mūsų vaikai viešoje erdvėje dažnai nesijaučia saugūs – jie
atsiduria kritiškose arba net gyvybei pavojingose situacijose. Tėvų tuomet
paprasčiausiai nebūna šalia. Neverta vaikų gąsdinti blogais policininkais,
geriau pamokyti jį bendravimo su nepažįstamaisiais. Jokiu būdu negalima įteigti
vaikui, kad visi aplinkiniai žmonės – priešai. Tačiau vaikas turi tvirtai
žinoti, kad negalima eiti su nepažįstamu žmogumi, negalima vaišintis jo
siūlomais ledais ar saldainiais. Geriausiai su vaiku suvaidinti panašias
situacijas ir parepetuoti, kaip jis turėtų elgtis. Tai padės mažyliui ne tik
apsisaugoti nuo pavojingų situacijų, bet ir padės išmokti, kaip atmesti
pasiūlymą, kaip argumentuoti savo atsisakymą.Vaiko savigarba ir savęs vertinimas
formuojasi nuo vaikystės. O mes, tėvai, patys to nesuvokdami, jam padedame arba
trukdome. Kaip? Ogi reikalaudami vykdyti mūsų pavedimus, nepaisydami vaikų
norų…Dažnai tėvai, norėdami įrodyti savo sprendimo teisingumą, visiškai
užmiršta savo savikontrolę, savo elgesio normas. Riksmu, grubumu, o kartais ir
fizinėmis bausmėmis tėvai nuslopina augančio vaiko asmenybės bruožus. Nuoskauda
dėl tokio tėvų poelgio gali vienu mostu nubraukti tai, ko taip ilgai buvo
mokytas vaikas.