Anot vaikų gastroenterologo Vaidoto Urbono, mėsoje, žuvyje, augaliniuose
aliejuose, riešutuose ir kituose maisto produktuose esantys riebalai yra
nevienodi – jie skiriasi tiek savo sudėtimi, tiek poveikiu žmogaus sveikatai.
Riebalai – tai svarbi širdies, smegenų, imuninių ląstelių ir daugelio kitų
organizmo audinių ląstelių membranų sudedamoji medžiaga.
Skiriamos dvi riebalų rūšys: „gerieji“ riebalai, turintys mononesočiųjų ir
polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir „blogieji“, turintys sočiųjų riebalų rūgščių.
Viena iš svarbiausių „gerųjų“ riebalų dalių – polinesočiosios riebalų rūgštys,
dar vadinamos nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis (omega 3 ir omega 6).
Polinesočiųjų rūgščių organizmas negamina
Kaip teigia Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos medikas, ivairiuose
augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys yra labai
svarbios ir vaikų, ir suaugusiųjų sveikatai. Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra
daug ir įvairių, tačiau svarbiausios iš jų yra dvi – tai omega-3 ir omega-6.
Šių riebalų rūgščių organizmas negali pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių, todėl
privalo jų gauti su maistu. Jei organizmas omega-3 ir omega-6 negauna, žmogui
kyla pakankamai rimtų susirgimų grėsmė. Todėl šios rūgštys ir vadinamos
būtinosiomis arba nepakeičiamomis riebalų rūgštimis.
Omega-3 ir omega-6 yra nepakeičiamos dar ir todėl, kad iš jų žmogaus organizme
pasigamina kitos riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios vaikų protiniam
vystymuisi, regėjimui bei visaverčiam augimui.
Pagalba nervų sistemai ir smegenims
Pastaruoju metu mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad
polinesočiosios riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos žmogaus nervų sistemai,
emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui įgyti naujų įgūdžių. Taip yra dėl
to, kad būtent šios riebalų rūgštys yra smegenų ląstelių membranų sudėtinė
dalis.
Prieš beveik 15–20 metų buvo nustatyta, kad motinos pienu maitintų 6–8 metų
amžiaus vaikų intelekto koeficientas yra didesnis nei maitintų pieno mišiniais
(be IGPNRR) ar karvės pienu. Šis skirtumas yra dar didesnis, kai palyginama
neišnešiotų naujagimių mityba.
Tokio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad daugiausiai
įtakos intelektui turi tas faktas, jog dirbtinai maitinami kūdikiai gauna
nepakankamai IGPNRR, iš kurių svarbiausia – dekosaheksanoinė rūgštis (DHR).
Riebalų rūgštys gerina regėjimą
Vaiko akies tinklainė vystosi iki aštuonerių metų amžiaus, todėl labai
svarbu, kad vaikai gautų pakankamai DHR. Be to, nepakeičiamosios riebalų rūgštys
turi įtakos vaiko augimui apskritai.
Su maistu gaunant nepakankamai arachidono riebalų rūgšties (AR, arba omega-6),
vaikui gresia įvairūs augimo sutrikimai, kurie labiausiai pasireiškia
neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais jų gyvenimo metais.
Atlikus mokslinius tyrimus buvo nustatyta, jog normaliam augimui reikia
pakankamo kiekio arachidono riebalų rūgšties. Pastebėta, kad įdėjus šios
rūgšties į šiuolaikinius, adaptuotus pieno mišinius, vaikai pradėjo augti
normaliai. Manoma, kad šios omega-6 riebalų rūgšties papildomai reikia ir
vyresniems vaikams.
2000 metais, išnagrinėjus pasaulyje atliktus mokslinius tyrimus, buvo nustatyta,
kad omega-3 riebalų rūgštis pagerina ankstyvą neišnešiotų ir išnešiotų kūdikių
regėjimo vystymąsi.
Apskritai šių riebiųjų rūgščių įtaka žmogaus sveikatai neapsiriboja vien nervų
sistema ir regėjimu. Organizme iš omega 3 ir omega 6 susidaro eikosanoidai –
medžiagos, svarbios žmogaus imunitetui, mažinančios sistolinį arterinį spaudimą,
gerinančios kalcio rezorbciją ir didinančios jo kiekį kauliniame audinyje,
mažinančios kraujo krešėjimą bei labai mažo tankio (arba „blogojo“)
cholesterolio kiekį kraujyje.
Šis riebiųjų rūgščių poveikis yra svarbus ne tik vaikų, bet ir kiekvieno
suaugusio žmogaus organizmui.
Kur yra „gerųjų“ riebalų
DHR ir AR yra būtinos išnešiotų ir neišnešiotų kūdikių bei vaikų smegenų ir
regėjimo vystymuisi. Todėl linolio ir alfa-linoleno riebalų rūgščių žmogaus
organizmas turi gauti su maistu, o AR ir DHR darinių organizmas gali gauti ir su
maistu, ir pasigaminti pats iš omega 3 arba omega 6.
Šių riebalų rūgščių yra randama įvairiuose maisto produktuose, bet daugiausia –
augaliniuose aliejuose ar jų pagrindu pagamintuose produktuose.
AR ir DHR naudingųjų darinių taip pat randama kai kuriuose gyvuliniuose
produktuose: motinos piene, žuvyje (labai daug – žuvų taukuose), mėsoje,
kepenyse, kiaušinių tryniuose. Derėtų atkreipti dėmesį, kad karvės piene jų iš
viso nėra.