Klaipėdietė verslininkė Asta jau beveik užmiršo, kokia liga jai buvo nustatyta prieš penkerius metus. Anksčiau drabužių su gilia iškirpte vis vengusi 55 metų moteris dabar vėl drąsiai renkasi prigludusias sukneles – jai nebereikia baimintis, kad aplinkiniai pastebės, jog ji neturi vienos krūties. Astos gyvenimą pakeitė trečios stadijos krūties vėžys. Gumbelį apčiuopusi klaipėdietė iš pradžių save ramino, kad jis – tik žirnio dydžio. Bet paaiškėjo, kad vilčių išsaugoti vėžio paliestą krūtį – nedaug. Navikas buvo išplitęs. Kartu su juo teko šalinti visą krūtį. „Tuomet, prieš penkerius metus, neturėjau laiko svarstyti, kas bus vėliau. Nesijaučiau mirtina ligonė. Tikėjau, kad pasveiksiu“, – pasakojo moteris. Po operacijos ji kurį laiką nešiojo krūties protezą, tačiau nebuvo juo patenkinta. Karštą dieną oda imdavo prakaituoti, parausdavo, ją niežėdavo. Ilgai vargusi Asta nutarė iš medvilninio audeklo pasisiūti įdėklą. Jį pritvirtino prie liemenėlės. Vis dėlto ir su juo nesijautė gerai. Ji nebuvo patenkinta, matydama savo atvaizdą veidrodyje. Kai sužinojo apie galimybę atkurti prarastą krūtį, moteris net nesuabejojo, ar verta tai daryti. Nuo tada, kai neteko šios kūno dalies, buvo praėję ketveri metai. „Žinojau, kad po plastinės operacijos gali skaudėti. Skausmas varstė ir po to, kai dėl vėžio buvo pašalinta krūtis. Ši patirtis manęs nesustabdė“, – prisipažino klaipėdietė. Tądien, kai gydytojas paskyrė plastinės operacijos datą, laiptinėje sutikta kaimynė negalėjo atsistebėti pasikeitusia Astos nuotaika – ji spinduliavo iš vidaus, tarsi būtų įsimylėjusi. Pernai balandį Klaipėdos apskrities ligoninėje gydytojas onkologas Algirdas Kasiliauskas įgyvendino moters svajonę. Naują krūtį jis suformavo iš pacientės pilvo audinių – odos, riebalų ir raumens. Vietoje, kur buvo paimta audinių, liko tik nedidelė žymė. Užtat Astai nebereikia dangstytikrūtinės.Prieš keturis mėnesius klaipėdietei buvo atlikta dar viena plastinė procedūra – gydytojas nuo jos klubų ir šlaunų nusiurbė riebalų ir sušvirkštė juos į atkurtą krūtį. Taip buvo padailinta krūties forma.
Jonavietė Genovaitė, kurią daugiau nei prieš dvejus metus taip pat užklupo ši onkologinė liga, net nežino, kas yra gyvenimas be krūties. 35 metų moteriai vienos operacijos metu dėl vėžio buvo pašalinta krūtis ir tuo pat metu – atkurta. 2007-ųjų gruodį moteris krūtyje aptiko nedidelį sustandėjimą. Kai sužinojo, kad tai – piktybinis auglys, negalėjo sulaikyti ašarų. Medikai jai siūlė rinktis chemoterapiją, po to – operaciją. Apie ligą Genovaitė išdrįso prasitarti tik savo vyrui Donatui – nenorėjo skaudinti kitų artimųjų. Moteriai palengvėjo tik tada, kai po kelių chemoterapijos seansų Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas Tautrimas Aštrauskas pasiūlė vienos operacijos metu ne tiktai pašalinti vėžio pažeistą krūtį, bet ir iškart ją atkurti. Operacija, atlikta 2008-ųjų gegužę, buvo sėkminga. „Pabudau ir nustebau, kad naujoji krūtis mažai kuo skiriasi nuo sveikosios“, – prisipažino jonavietė. Vėliau moteriai buvo patobulinta ir sveikoji krūtis.
Kaunietė verslininkė Laima neranda atsakymo, kodėl Lietuvoje neįprasta vienos operacijos metu ir pašalinti, ir atkurti krūtį.
Jai, prieš trylika metų akis į akį susidūrusiai su onkologine liga, teko trejus metus laukti naujos krūties ir kelis kartus ištverti narkozę. Laimai buvo 28-eri, kai medikai ją įspėjo, kad reikia žūtbūt pašalinti vėžio apimtą krūtį. Po operacijos jauna moteris trejus metus stengėsi susitaikyti su likimu ir pakitusiomis kūno formomis. Nors nešiojo krūties protezą, Laima drovėjosi savo netobulo kūno. Prie liemenėlės pritvirtintas protezas dažnai išsmukdavo, o apie grožį nebuvo nė kalbos.
Verslininkė net ėmė krimstis dėl to, kad chirurgai paliko sveiką krūtį. Kai ji nusiimdavo liemenėlę, atrodydavo, kad net stuburas iškrypo – vienas moters petys būdavo aukščiau už kitą. Laimai palengvėjo tik tada, kai gydytojas pasiūlė atkurti krūtį. Po šios operacijos, atliktos prieš dešimt metų, ji vėl pasijuto visaverte moterimi. Nors naujoji krūtis nėra tokia jautri kaip sveikoji, tai Laimos netrikdo. 41 metų sulaukusi moteris įsitikinusi, kad sumažėjęs vienos krūties jautrumas negali tapti kliūtimi turėti intymių santykių. Galvosūkio, kodėl reikia kelis kartus gultis ant operacinio stalo ar laukti naujos krūties, nereikia spręsti prancūzėms.
Prieš dešimt metų šioje šalyje vykusi arši diskusija pasibaigė moterų naudai. Atkuriamoji krūties operacija Prancūzijoje buvo pripažinta ne plastinės chirurgijos paslauga, atliekama dėl grožio, o onkologinio gydymo dalimi. Todėl šioje šalyje tokio pobūdžio operacijos kaina moterims visada yra kompensuojama. Tokio valstybės požiūrio į krūties vėžį laukia ir lietuvės pacientės. Kauno medicinos universiteto Plastinės chirurgijos klinikos gydytojas T.Aštrauskas pripažino, kad, operacijos metu atkuriant krūtį, ne visada pavyksta grąžinti buvusią formą. Tačiau tokia pagalba moteriai yra geriau nei krūties protezas, kurio kainą kompensuoja teritorinės ligonių kasos. Judant, sportuojant jis gali išsprūsti iš liemenėlės.
„Dėl ligos moteris neturi jausti fizinio trūkumo, kankintis, kad nėra patraukli savo vyrui“, – teigė plastikos chirurgas T.Aštrauskas. Būna, kad su vėžiu susigrūmusi moteris netrokšta susigrąžinti krūties. Kai kurios atsisako pagalbos būgštaudamos, kad dėl tokios operacijos gali atsinaujinti piktybinis auglys. Moksliniai tyrimai įrodė, kad tokia baimė yra nepagrįsta.
* * *
Operacija – nors ir po 15 metų
Algirdas Kasiliauskas, Klaipėdos apskrities ligoninės chirurgas onkologas
„Lengviausia atkurti krūtį naudojant silikoninius implantus. Tai gali būti vienos ar dviejų dalių operacija – priklauso nuo to, kiek po krūties pašalinimo išsaugota odos.
Atkurti krūtį galima ir naudojant įvairius natūralius audinių lopus, kuriuos sudaro oda, poodis ir raumens dalis.
Naudojant pilvo tiesiojo raumens lopą, operacija būna sudėtingesnė, gali kilti daugiau komplikacijų. Tačiau tokia krūtis mažai skiriasi nuo sveikos, jos audiniai būna paslankūs ir elastingi.
Šią operaciją galima atlikti tuo pačiu metu, kai šalinama krūtis, arba gerokai vėliau, nors ir po penkiolikos metų.
Praėjus keliems mėnesiams po operacijos, nauja krūtis gali šiek tiek sumažėti. Tada ją įmanoma patobulinti pacientės riebalų ląstelėmis. Sušvirkštus šių ląstelių į naują krūtį, jos nesunkiai prigyja.
Tačiau rekonstrukcinė operacija tinka ne kiekvienai moteriai, dėl vėžio netekusiai krūties.
Sergančioms cukriniu diabetu, kitomis lėtinėmis ligomis, vyresnėms nei 60 metų ar rūkančioms moterims ji gali būti rizikinga.
Didžiausias pavojus kyla sutrikus audinių mitybai. Dėl to persodintas lopas gali apmirti.“
* * *
Plastikos chirurgų pagalbos prireikia ir po gimdymo
Kęstutis Maslauskas, klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojas
„Plastinė rekonstrukcinė krūties operacija gali būti atliekama ne tik moteriai, susirgusiai onkologine liga.
Tokios pagalbos neretai prireikia ir tuomet, kai nuo maitinimo krūtimi sunyksta pieno liauka, suglemba oda,krūtys praranda putlumą ir stangrumą.
Tokius pokyčius po gimdymo pastebi apie 60 proc. moterų. Jos svajoja turėti tokios pat formos krūtinę, kaip ir prieš gimdymą.
Kartais sunyksta tik pieno liauka, o spenelis lieka toje pačioje vietoje. Pasitaiko, kad nusileidžia ir spenelis, ir visa krūtis.
Taip gali atsitikti moteriai, jei ji, laikydamasi griežtos dietos, per trumpą laiką netenka daug svorio.
Tuomet būtinas implantas, atkuriantis krūties formą.
Jeigu moteris nori nešioti bent vienu dydžiu didesnę liemenėlę, plastinės operacijos metu naudojamas 250-280 gramų sveriantis implantas.
Galima patobulinti krūties formą sušvirkščiant pacientės riebalų ląstelių, paimtų iš juosmens ar pilvo srities. Tik bėda, kad šios ląstelės ne visada prigyja.
Plastinė operacija būtina ir tada, kai moteris kenčia dėl pernelyg didelių krūtų. Dėl to kyla nugaros skausmų, ima veržti liemenėlės petnešėlės, atsiranda kitų bėdų.
Daugelyje pasaulio šalių tokia krūtų patologija vertinama kaip rimtas sveikatos sutrikimas. Pavyzdžiui, krūtų mažinimo operacija JAV yra kompensuojama, jeigu šalinama apie 600 gramų liaukos. Lietuvoje apie tai net nėra kalbama.
Per mėnesį mūsų klinikoje atliekamos 3-4 krūtų mažinimo operacijos.“
* * *
Didžiausia bėda – ne skausmas
* Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Kadangi gerėja ankstyvoji diagnostika, vis dažniau pašalinama tik dalis krūties.
* Krūties atkūrimo operacijų Lietuvoje atliekama 20 kartų mažiau nei Suomijoje, kurioje gyvena 5 milijonai gyventojų.
* Krūtį dėl onkologinės ligos praradusioms moterims fizinis skausmas – ne pati didžiausia bėda. Kur kas daugiau kančių sukelia nepasitikėjimas savimi, moteriškumo praradimas, baimė būti atstumtai.
iMed