Šį ketvirtadienį, sostinėje antra dieną šurmuliuoja tarptautinė Ann Wigmore gyvo maisto konferencija. Šios mitybos propaguotojai teigia, kad termiškai neapdorotas maistas ne tik, kad išsaugo sveikatą bei jaunystę, bet ir gydo nuo sunkių ligų. Turbūt niekas nesiginčytų, kad mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai, tačiau ar tapę žaliavalgiais tapsime sveikesni?
Pasak žaliavalgių, jų mitybos sistema pajėgi kovoti su pačiomis sunkiausiomis ligomis, tačiau gydytojai tvirti – mokslinių tyrimų, įrodančių, jog žaliavalgystė gali apsaugoti nuo ligų ar jas pagydyti, nėra.
Pasak žaliavalgių, jų mitybos sistema pajėgi kovoti su pačiomis sunkiausiomis ligomis, tačiau gydytojai tvirti – mokslinių tyrimų, įrodančių, jog žaliavalgystė gali apsaugoti nuo ligų ar jas pagydyti, nėra.
Pasak žaliavalgių, vos per savaitę tokios mitybos raciono organizmas, o ir mes kartu, pastebėsime skirtumus. „Anna Wigmore išgelbėjo milijonų žmonių gyvybes. Tie, kurie propaguoja žaliavalgystę, yra sveiki. Nevartoju vaistų jau 43 metus, tik vieną kartą mėnesį turėjau gerti antibiotikus dėl Laimo ligos“, – pasakojo konferencijos dalyvis Petras Vainius, kurio teigimu, nuvedęs anūką pas gydytojus sulaukė jų klausimų, ką vaikas valgo, nes jo kraujas – labai geras.
Skamba optimistiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad medikai vis garsiau kalba apie tai, jos auginame pasiligojusių vaikų kartą.
„Skirtumas tarp gyvo maisto ir termiškai neapdoroto yra tas, kad jį lengva suvirškinti. Vienas žmogus pasakė, kada stebėdamas, kaip žmonės valgė gyvą maistą, matė aplink jį aurą. Kai valgote tokį maistą, gyvenate tiek metų, kiek jums yra Dievo duota“, – pasakojo 82 metų viešnia iš Puerto Riko Lalita Salas. Moteris taip pat patikino, kad valgant gyvą maistą organizmas pasisavina jo tiek, kiek reikia, ir taip išvengiama persivalgymo. „Ligos, kamuojančios žmogų, yra tik simptomai. Tai signalas, kad mūsų kūnas yra išsibalansavęs, mums visiems būtina grįžti į gamtą ir gauti iš jos visas žinias. Gyvas maistas atjaunina jūsų kūną nesvarbu, kokio amžiaus būtumėte“, – pasakojo viešnia iš užsienio.
Dažniausiai žalias maistas termiškai yra visai neapdorojamas. Tokiu būdu jame išlieka visos maistinės savybės bei enzimai. Maža to, konferencijos dalyviai teigia, kad tokia mityba ne tik padeda apsisaugoti nuo onkologinių ar širdies ir kraujagyslių ligų, bet net ir jas gydo.
Vienas klausimas gydytojams
Ar žaliavalgystė gali padėti išsaugoti sveikatą bei gydyti sunkias ligas?
Vilniaus universiteto onkologijos instituto Onkochirurgijos centro vadovas abdominalinės chirurgijos gydytojas (onkologas) prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius:
– Yra nustatyta, kad mityba turi įtakos atsirandant virškinamojo trakto vėžiui. Tačiau tai nereiškia, kad jei maitinsimės sveikai, niekada nesirgsime. Yra begalės kitų faktorių, tarp kurių ir genetika, bei paveldimos ligos. Pavyzdžiui, manoma, kad raudona mėsa didina rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Tačiau pastaruoju metu pastebima, jog šalys, kuriose mityba yra vegetariška kaip, pavyzdžiui, Indija storosios žarnos vėžiu gyventojai serga taip pat kaip ir mes.
Tačiau teorijoje, kad žaliavalgystė gydo vėžį, yra netiesa. Nėra nei vieno moksliškai pagrįsto įrodymo, kad tokie metodai veikia.
Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ gydytoja-dietologė, Lietuvos dietologų draugijos prezidentė dr. Edita Gavelienė:
– Yra tam tikros ligos, kaip, pavyzdžiui, celiakija, kuomet pacientui privaloma sudaryti specialią dietą, kad jis galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Taigi mityba yra gydymo dalis, bet ne pats metodas. Žaliavalgystė – nauja mada, atkeliavusi kartu su ekologijos idėjomis. Tačiau tai nėra naujiena. Žaliavalgystės idėjos buvo žinomos seniai. O jei tai būtų stebuklingas būdas padedantis išgydyti sunkias ligas, šiandien būtų naudojamas labai plačiai. Ar tokia mityba gali pakenkti atsakyti sunku, nes tai, ką darome su savo kūnais, nei šiandien, nei rytoj nepajusime. Tai gana atokūs rezultatai, kuriuos pamatysime po dešimties ar daugiau metų. Teorijų yra daug, tačiau medicinoje pirmenybė teikiama moksliškai pagrįstoms.
Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ kardiologas prof. Pranas Šerpytis:
– Šiemet Europos kardiologų kongreso šūkis buvo: „Valgyk, gerk ir gerai gyvenk!“ – viskas su saiku. Juk negali žmogui nurodyti, kaip jis turi gyventi. Svarbiausia, kad viskas būtų subalansuota. O kalbant apie žaliavalgystę, pirmiausia siūlyčiau nepulti į kraštutinumus. Dar nei viena revoliucija neatnešė stulbinamai gerų rezultatų. Organizmas yra tobulas. Jis jaučia, kas jam tinka, o kas ne. Tačiau teigti, kad tepę žaliavalgiais būsim visiškai sveiki, mano nuomone gana drąsu. Kol kas dar neatrasta auksinė taisyklė kaip reikėtų maitintis, kad būtume visiškai sveiki. Kiekvieno žmogaus organizmas yra pripratęs prie tam tikrų mitybos tradicijų, kurias reikia šiek tiek koreguoti, nes gyvename sėsliau. Tačiau kardinalus mitybos pokytis, kaip šiuo atveju perėjimas prie žaliavalgystės, abejoju ar kažką labai stipriai pakeistų į gerąją pusę.
Tarp kitko:
Ann Wigmore (1909-1994) – lietuvė (Ona Varapickaitė), vaikystėje emigravusi į JAV. Visame pasaulyje žinoma natūropatė ir gyduolė pirmoji ėmė mitybai ir sveikatos stiprinimui naudoti termiškai neapdorotą maistą bei želmenų sultis. Ann Wigmore atgaivino ir įgyvendino Hipokrato šūkį „maistas turi būti vaistas“, o sukurtą gyvo maisto dietą pavadino Hipokrato dieta. Hipokrato vardu pavadintas ir 1963 m. įkurtas sveikatos institutas, veikiantis iki šiol. Ann Wigmore veikla sveikatinimo ir sunkių ligų profilaktikos bei alternatyviojo gydymo srityje sulaukė pasaulinio pripažinimo.
Lietuvos sveikata