Apie 70 proc. į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių patenkančių pacientų diagnozuojamos virusinės žarnyno ligos. Kaip savo mažylius apsaugoti nuo žiemą užklumpančių rota- ar noravirusinių infekcijų, kaip juos prižiūrėti susirgus, paklausinėjome 1-ojo (vaikų) infekcinių ligų skyriaus vedėją Antaną Narvilą.
Rotavirusai ir noravirusai – vienas iš didžiausių baubų, kurių bijo vaikučių tėveliai. Kaip infekcijos prasideda, kaip pasireiškia?
Atskirti rotavirusinę infekciją nuo noravirusinės galima pagal ligos pasireiškimą.
Noravirusinė infekcija prasideda nuo vėmimo, vėliau ligonis gali pradėti viduriuoti. Gali ir kiek sukarščiuoti, bet tai nėra pagrindinis simptomas.
Rotavirusinė infekcija prasideda nuo karščiavimo, po kelių valandų pradedama viduriuoti. Tai neretai pirmomis dienomis suklaidina šeimos gydytoją. Iškviestas į namus jis mato tik raudoną gerklę.
Esant rotavirusinei infekcijai ligoniukas gali ir vemti, bet labiau išreikštas viduriavimas. Kuo aukštesnė temperatūra, kuo sunkesnė eiga, tuo ligonis labiau vemia ir viduriuoja.
Ar tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į viduriuojančio vaikučio išmatas?
Įvertinti išmatas labai vertinga. Nuo to priklauso ir gydymas, nes padeda atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės. Sergant rotavirusine infekcija viduriuojama skysta mase be patologinių priemaišų. Išmatų kvapas specifinis, rūgštus, ne toks nemalonus kaip susirgus salmonelioze. Išmatų spalva gelsva arba gelsvai salotinė. Jei ligą sukėlė salmonelės, išmatos būna žalios spalvos, labai dvokiančios, gleivingos, kai kada – su kraujo priemaišomis.
Kol nenustatyta tiksli diagnozė, žinoti, kaip vaikutis viduriuoja, labai svarbu. Aš prašau mamyčių, kad pakviestų mane, kai vaikas pasituština – galiu orientuotis, su kuo turiu reikalą.
Esant noravirusinei infekcijai, išmatos panašios, bet vyrauja vėmimo sindromas.
Kaip šios infekcinės ligos gydomos?
 Gydytojas A. Narvilas pataria vaikų nesivedžioti į svečius, jei ten kas nors serga ar neseniai sirgo žarnyno infekcija |
Noravirusinė infekcija išgydoma greičiau, nes vemiant žmogus jaučiasi blogiau nei viduriuodamas, todėl atvežti neuždelsiama.
Viduriuojant ir vemiant reikia gerti kuo daugiau skysčių, geriau – mineralizuotų. Vaistinėse galima nusipirkti specialių miltukų, kuriuose yra mineralų, druskų, reikalingų mikroelementų, natrio ir kalio chloridų. Praskiedus juos vandeniu ir geriant atkuriama vandens ir mikroelementų netektis organizme. Beje, antibiotikais šios ligos negydomos – jie tinka tik esant bakterinei infekcijai.
Gėrimas neskanus, ne visi vaikai jį geria…
Jis sūrokas, todėl rekomenduojame truputį pakeisti. Vaikams miltelius reikia padalinti į keturias dalis ir vieną dalį ištirpinti pusėje litro vandens. Kad gėrimas būtų skanesnis, galima pridėti desertinį šaukštą gliukozės. Gėrimu reikia girdyti po kiekvieno paviduriavimo. Jei vaikas geria, vien to užtenka, kad jis pradėtų sveikti, – nereikia lašinės infuzijos.
Į ligoninę atvežtiems vaikučiams daryti lašines fiziologinio tirpalo infuzijas prireikia po kelis kartus, ir jie per kelias dienas pasveiksta. Mūsų skyriuje vidutinis gulėjimo laikas dėl intensyvaus gydymo jau daugelį metų yra 4-5 dienos. O paskutiniu metu – 3,8 dienos. O anksčiau tekdavo pagulėti daugiau nei 10 dienų.
Taigi šios infekcijos vaistais negydomos… Kas taip išgąsdina virusus, kad jie pasitraukia?
Su virusais kovoja pats organizmas, jis gamina antikūnus, kurie nustelbia ir sunaikina virusą. Kad antikūnai greičiau pasigamintų, organizmui reikia to, ko jis netenka. Kai jis gauna reikalingą kiekį vandens ir druskų – kuo puikiausiai sveiksta.
O pagerti vitaminų nėra būtina?
Išvažiuojant parekomenduojame ir vitaminus. Kartais mamos nežino, kaip elgtis, kai gydytojas yra paskyręs gerti vitaminą D. Šis vitaminas laisvina vidurius, todėl laikinai, gydymosi laikotarpiu, jo vartojimą rekomenduojame nutraukti.
O ką sergant žarnyno infekcinėmis ligomis galima ir ko negalima valgyti?
Dieta sergant šiomis ligomis labai svarbi. Kūdikiams iki metų negalima duoti šviežio pieno, geriau tiks adaptuoti mišiniai. Nerekomenduojame valgyti juodos duonos – tik baltą, taip pat batonus, riestainius. O geriausiai – tai džiūvėsiai, jie – ir maistas, ir vaistas, nes absorbuoja daug skysčių, tirština vidurius. Sausainiais nereikia piktnaudžiauti, jie saldūs. Ligos periodu reikėtų atsisakyti visų saldumynų.
Jei viduriuojama negausiai – tinka natūralių obuolių sultys, praskiestos virintu vandeniu. Jose gausu mineralų, maistinių medžiagų, jos gerina apetitą, dirgina receptorius. Tinka ir švieži rūgštūs pieno produktai.
Iš vaisių tinka bananai, net ūmiu ligos periodu. Jokiu būdu negalima apelsinų, mandarinų. Galima gerti sultinius. Nereikia sumažinti druskos vartojimo. Jei vaikas nebegauna druskos – nebenori nieko. Tinka grikių, ryžių, bulvių košės, jos tirština vidurius.
O kaip išvengti susirgimų žarnyno virusinėmis infekcijomis?
Tie, kurie bijo rotavirusinės infekcijos,- gali vaiką paskiepyti mokama geriamąja vakcina. Skiepijami vaikai nuo 2 iki 6 mėnesių amžiaus. Bet skiepai veikia tik iki 2 metų. Patirtis rodo, kad ir skiepas 100 proc. neapsaugo – tik 80-90 proc.
Kokiu būdu plinta virusai, kaip jais apsikrečiama?
Tiek rotavirusais, tiek noravirusais užsikrečiama per burną. Virusai į aplinką išsiskiria su išmatomis, o į žmogaus organizmą patenka per apkrėstą maistą, vandenį, buities apyvokos daiktus, žaislus. Juk vaikai viską linkę palaižyti, dėti į burną.
Labai svarbu nesilankyti svečiuose, jei toje šeimoje kas nors serga ar neseniai sirgo šiomis infekcinėmis ligomis. Kartais užtenka artimo pabendravimo su sergančiuoju – ir galima apsikrėsti.
Noravirusine infekcija labai lengvai nuo jų užsikrečia tėveliai. Rečiau – rotavirusine infekcija. Tik suaugusieji perserga lengviau nei vaikai.
Genovaitė PRIVEDIENĖ Vakarų ekspresas