gali sukelti alergiją? Kaip išsirinkti kokybišką žuvį? Apie tai
kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja
alergologe-pulmonologe doc. m. dr. Egle Vaitkaitiene.
Žuvys–
puikus baltymų ir energijos šaltinis, turintis daug vitaminų A, D, E ir
B1,B12, B6, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio (tris kartus
daugiau nei mėsa), mikroelementų (jodo, cinko, seleno). Žuvyse esantis
fosforas stiprina nervus, sumažina neigiamą streso poveikį.
Pagal riebalų kiekį žuvys skirstomos į keturias grupes:
• Liesos – iki 2 proc. riebumo (menkė, lydeka, ešerinės žuvys),
• vidutinio riebumo – nuo 2–6 proc. riebalų (karpinės, šamas, kai kurios lašišinės),
• riebios – nuo 6–20 proc. riebalų (daugiausia erškėtinių, lašišinių ir kt.),
•
labai riebios – turinčios daugiau kaip 20 proc. riebalų (ungurys,
nėgės, stambios silkės). Mokslininkai nustatė, kad kuo žuvis riebesnė,
tuo ji sveikesnė žmogaus organizmui.
Paslaptis slypi žuvyje esančiose
omega 3 riebalų rūgštyse. Jų žmogaus organizmas pats negamina, todėl jų
nuolat trūksta. Daugiausia omega-3 turi silkė, skumbrė, menkė ir
lašiša.
Jei per savaitę žuvies valgome bent du kartus (per dieną apie
200 g), šių rūgščių gauname pakankamai. Mažėja rizika susirgti vėžiu,
astma, depresija, diabetu, širdies ligomis.
Mokslininkai
suskaičiavo, kad, valgant žuvį bent tris kartus per mėnesį, insulto
tikimybė sumažėja 7 proc., kelis kartus per savaitę – 22 proc., penkis –
net 54 proc.!
Lašiša
Mintanti silkėmis ir vėžiagyviais
ji užauga iki 1,5 m. ilgio, sveria apie 30–40 kg. Ši žuvis ypač
vertinama dėl gausaus kalcio, fosforo, kalio, jodo, fluoro, cinko
kiekio. Šios medžiagos padeda sureguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio
kiekį kraujyje.
Pirkdami lašišą, atkreipkite dėmesį į spalvą: ryški
oranžinė dažnai neatspindi tikrosios kokybės. Pasak gydytojos Eglės
Vaitkaitienės, sveikiau valgyti laukines nei užaugintas ūkiuose lašišas.
Jos turi daugiau omega 3 riebalų rūgščių, padedančių stiprinti širdį,
gerinti kraujotaką, atmintį.
„Teigiama, kad ūkiuose auginamos lašišos
gauna antibiotikų, o gražesnei spalvai gauti naudojama dažomoji
medžiaga kantaksantinas. Be to, jose daugiau dioksino, PCB
(polichlorintas bifenilas), o tai sveikatai kenksmingi nuodingi
organiniai junginiai“, – sako gydytoja.
Silkė
Maistine
verte ir kokybe artima laukinei lašišai. Silkėse gausu širdies
kraujagyslėms reikalingų omega 3 riebalų rūgščių, vitaminų D, B12,
seleno.
Silkė – viena riebiausių žuvų, jos riebalai pasisavinami
lengvai, jų apykaita kitokia nei gyvulinių riebalų, todėl nereikia
baimintis priaugti svorio. Mėgstantieji silkės patiekalus, teigia, kad
kuo silkė riebesnė, tuo ji skanesnė.
Sardinės
Manoma,
kad sardinėse omega 3 rūgščių yra tiek pat, kaip ir lašišose. Jose daug
kalcio, jose geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario, magnio,
seleno, B grupės vitaminų, ypač B12. Tai gerina nuotaiką, gliukozės bei
insulino apytaką, reguliuoja kraujo spaudimą.
Nors sardinės užima gana žemą vietą jūros produktų grandinėje, jose yra palyginti nedaug toksinų (tarp jų ir gyvsidabrio).
Sardines
geriau pirkite konservuotas jų pačių aliejuje, su pomidorų padažu ar
garstyčiomis. Nepirkite augaliniame aliejuje – dėl omega-6 gausos. .
Skumbrė
Atlanto
skumbrės – labai naudingos, turi daug omega 3 rūgščių ir mažai aplinkos
teršalų. Ši žuvis yra minkšta, puri, sultinga, labai tinkanti salotoms.
Tunas
Jame
omega 3 riebalų rūgščių mažiau nei lašišose ar sardinėse. Tuną
sveikiausia valgyti žalią, vos pašildytą, ar konservuotą su aliejumi
(išlieka omega-3 riebalų rūgštys).
Baltamėsės žuvys – menkės,
plekšnės, otai, jūros ešeriai, starkiai ir kt. priskiriamos neriebių
žuvų kategorijai. Jos turi mažai riebalų ir kalorijų, tačiau daug
aukštos kokybės baltymų, nemažai seleno, vitaminų B6, B12.
Žuvų taukai
Jei
nelabai mėgstate žuvį, vartokite žuvies taukus. Juose esančios
medžiagos padeda gerinti smegenų veiklą, regėjimą, stiprinti imuninę
sistemą, mažinti kraujo spaudimą. Sudėtyje esantys vitaminai A, D ypač
naudingi nėščioms moterims, kūdikiams, vyresniojo amžiaus žmonėms. Žuvų
taukai suteikia grožio ir stiprumo plaukams, odai, nagams, kaulams.
Tarša nuodingomis medžiagomis
Baltijos
vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų – dioksino ir PCB. 2007 m.
Europos komisijos Baltijos darbo grupės ataskaitoje dėl chlorintųjų
organinių junginių Baltijos regiono žuvyse teigiama, jog leistinas šių
teršalų kiekis įvairiose šalyse yra skirtingas. Pavyzdžiui, Danijoje
yra tokie apribojimai lašišai: jeigu sveria iki 2 kg – prekiaujama be
apribojimų, jei 2–5 kg, pateikiama nuėmus odą ir kaulus, daugiau nei 5
kg – prekiauti draudžiama. Lietuvos atstovai paaiškino, kad Lietuvoje
Baltijos jūros lašišų tyrimų dėl dioksino nebuvo atlikta, nes sugaunami
labai nedideli kiekiai (2 tonos per metus). Ekspertai mano, kad Baltijos
jūros žuvims būtina parengti atitinkamas lenteles su duomenimis dėl
PCB, dioksino ir kitų medžiagų leistino kiekio.
Iš Azijos atvežta
žuvis tilapija priskiriama ekologiškai prastai grupei, todėl saugiai ją
valgyti rekomenduojama ne dažniau kaip 4 kartus per mėnesį.
Alergija žuviai
Alergija
žuviai ir žuvies produktams pagal dažnumą yra ketvirtoje vietoje. Pasak
alergologės E. Vaitkaitienės, dažniausiai alergiją sukelia menkė,
tunas, skumbrė, šamas. „Jeigu esate jautrus kurioms nors žuvų rūšims,
galite rinktis kitokias. Pavyzdžiui, jei esate jautrus lašišai, galima
alergijos rizika kitos rūšies žuviai yra tik apie 50 proc. ,“ – teigia
alergologė.
Alergija žuviai pasireiškia klasikiniais maisto alergijos
simptomais: akių ir nosies gleivinių sudirginimu, ryklės dilgčiojimu,
astma, dilgėline, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu, anafilaksine
reakcija.
• Alergijos tikimybę sumažinsite, jei žuvį kepsite ar troškinsite 1000C temperatūroje ne trumpiau nei 10 minučių.
• Kai kurie žmonės yra jautrūs šviežios ir kepamos žuvies kvapui, – tai gali pasireikšti net bronchinės astmos priepuoliu!
• Apdorojant žuvį, gali pasireikšti kontaktinė alerginė reakcija.
•
Atsargiai valgykite lašišinių žuvų ikrus, jei vartojate širdies vaistus
(beta blokatorius, angiotenzino receptorių antagonistus).
Kaip išsirinkti kokybišką žuvį?
Lietuvoje
labiausiai mėgstamos jūrų lydekos ir jų filė. Nešaldytos žuvys yra
pačios vertingiausios, jos išlieka šviežios 11–12 parų, laikomos iki 0º
C temperatūroje. Šviežia žuvis turi savitą skonį, jos nereikia gardinti
druska ar pipirais. O šaldytai žuviai reikia įvairių prieskonių.
Jei žuvis šaldyta, kepkite ją neatšildytą (nes atitirpdant išbėga sultys) orkaitėje.
Rūkyta žuvis turėtų būti vienodos spalvos – nuo auksinės iki rudos, neperdžiūvusi.
„Nepirkite
žuvies iš šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego. Tai reiškia, kad
žuvis šaldoma nepakankamai, todėl galite nusipirkti nekokybiškos.
Šaldytuvo termometras turėtų rodyti 18º C šalčio. Šaldyta žuvis padengta
ledu, o pakuotė nepažeista. Šviežia žuvis turi būti būdingo atspalvio,
padengta plonu gleivių sluoksniu. Žvynai – tvirtai prikibę prie kūno ir
blizgėti, žiaunos – rausvos, o akys – skaidrios, neįdubusios“, – pataria
gydytoja alergologė.
Atšaldyta žuvis turi būti vientisos odos, be
sumušimų, pilvo ertmė – neišsipūtusi. Turi jaustis šviežios žuvies
kvapas, be jokių gedimo požymių.
„Niekada nekepkite žuvies ant
didelės ugnies keptuvėje ir aliejuje – tai grynas nuodas. Geriausia
kepti orkaitėje, suvyniojus į foliją, pridėjus įvairių daržovių. Galima
troškinti garų puode“, –- pataria E. Vaitkaitienė.
Įdomu
•
Šiaurės šalių ir vandenynų pakrančių gyventojai valgo daug žuvies,
todėl rečiau serga širdies ir kraujagyslių, odos ligomis, reumatoidiniu
artritu, jų stipresnis imunitetas, mažiau alerginių reakcijų.
• Lietuvos gyventojas per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, japonas – 75 kg.
