Isoptin retard

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Isoptin retard 240 mg pailginto atpalaidavimo tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje pailginto atpalaidavimo tabletėje yra 240 mg verapamilio hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto FORMA

Pailginto atpalaidavimo tabletė

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Arterinė hipertenzija, krūtinės angina.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Isoptin retard dozės nustatomos individualiai ir priklauso nuo ligos sunkumo. Vaistas vartojamas reguliariai pagal gydytojo nurodymus. Tabletės su apvalkalu praryjamos, užsigeriant trupučiu skysčio valgant ar tuoj po valgymo.
Jeigu gydytojas nepaskyrė kitaip, paros dozė suaugusiesiems yra 1 tabletė rytą (pacientams, kuriems arterinį kraujospūdį dera mažinti iš lėto, pradinė dozė yra pusė tabletės rytą). Jeigu po maždaug 2 savaičių gydymo dozė yra nepakankama, ją galima padidinti iki maksimalios, t.y. 2 tablečių per dieną (papildomai skiriama pusė ar visa tabletė vakare, išlaikant 12 val. intervalą).
Kai gydoma ilgą laiką, verapamilio paros dozė turėtų būti ne didesnė kaip 480 mg; trumpalaikio gydymo atveju dozę galima padidinti tik paskyrus gydytojui. Vaikams ir suaugusiems, kuriems užtenka mažesnių verapamilio dozių, galima skirti Isoptin 40 mg ir Isoptin 80 mg tablečių.
Kai kepenų funkcija sutrikusi, verapamilio poveikis gali sustiprėti ir pailgėti dėl sulėtėjusio
vaisto metabolizmo. Tokiais atvejais vaisto skiriama atsargiai ir mažesnėmis dozėmis (pvz.,
sergantiesiems kepenų ciroze skiriama po 1 Isoptin 40 mg tabletę 2-3 kartus per dieną).

4.3 Kontraindikacijos

Isoptin retard 240 mg neskiriama, kai yra:
padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ar kuriai pagalbinei medžiagai;
kardiovaskulinis šokas;
komplikuotas ūmus širdies infarktas (bradikardija, ryški hipotenzija, kairiojo skilvelio nepakankamumas);
sunkių laidumo sutrikimų (II ir III laipsnio AV blokada, sinoatrioventrikulinė blokada );
sinusinio mazgo silpnumo sindromas (bradikardinis-tachikardinis sindromas);
stazinis širdies nepakankamumas;
prieširdžių virpėjimas arba plazdėjimas dėl papildomo pluošto (pvz., WPW ir LGL sindromai);
myastenia gravis (sunkioji miastenija).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kai Isoptin retard gydoma hipertoninė liga, būtina nuolat matuoti arterinį kraujospūdį. Verapamilio skiriama atsargiai, esant pirmojo laipsnio atrioventrikulinei blokadai, bradikardijai (pulso dažnis mažiau kaip 50 kartų per minutę), hipotenzijai (sistolinis spaudimas mažesnis kaip 90 mm Hg stulpelio), prieširdžių virpėjimui ir plazdėjimui, kai yra priešlaikinio sujaudinimo sindromas, pvz., WPW sindromas (skilvelinės tachikardijos pavojus), širdies veiklos nepakankamumas (prieš pradedant gydyti Isoptin retard, rekomenduojama kompensuoti nepakankamumą, pvz., skiriant širdį veikiančių glikozidų), kepenų funkcijos nepakankamumas (žr. 4.2 skyrių).
Verapamilis pastebimai sulėtina alkoholio išsiskyrimą ir pailgina jo veikimą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Isoptin retard gali stiprinti kitų širdį veikiančių (beta adrenoblokatorių, antiaritminių
preparatų), taip pat inhaliacinių anestetikų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai (sukelti
atrioventrikulinę blokadą, bradikardiją, hipotenziją, širdies nepakankamumą). Hipertrofine
obstrukcine kardiomiopatija sergantiems pacientams Isoptin retard ir chinidino derinys
kartais gali sukelti hipotenziją ir plaučių edemą. Gydant Isoptin retard, negalima skirti beta
adrenoblokatorių į veną.
Isoptin retard gali sustiprinti kitų antihipertenzinių vaistų veikimą, taip pat acetilsalicilo
rūgšties poveikį kraujo plokštelėms (kraujavimo pavojus).
Isoptin retard gali didinti digoksino kiekį kraujyje. Gydytojas turi žinoti digoksino toksinio
poveikio požymius. Būtina tikrinti digoksino koncentraciją kraujyje ir, jei reikia, sumažinti
glikozidų dozę.
Aprašyta Isoptin retard ir karbamazepino sąveika. Verapamilis gali stiprinti neurotoksinį
karbamazepino veikimą (sukelti pykinimą, dvejinimąsi akyse, galvos skausmą, ataksiją,
galvos svaigimą). Gali sustiprėti ir miorelaksantų veikimas.
Kartu vartojant verapamilį ir litį, gali sustiprėti pastarojo neurotoksinis veikimas. Nepaisant
to, ličio koncentracija plazmoje gali nekisti, padidėti ar sumažėti.
Verapamilis gali didinti ciklosporino, midazolamo, chinidino, prazozino, teofilino ir kai
kurių beta adrenoblokatorių (atenololio, metoprololio, propranololio) koncentraciją
plazmoje.
Rifampicinas, fenitoinas ir fenobarbitalis gali mažinti kartu vartojamo verapamilio
koncentraciją plazmoje, dėl to pastarojo poveikis susilpnėja. Cimetidinas gali didinti
verapamilio koncentraciją plazmoje.
Verapamilis sulėtina alkoholio metabolizmą, dėl ko didėja alkoholio koncentracija
plazmoje ir ilgėja jo veikimas.
Nustatyta, kad greipfrutų sultys didina verapamilio koncentraciją plazmoje.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėščiosioms (ypač pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais) verapamilio neskiriama, išskyrus atvejus, kai yra pavojus pacientės gyvybei. Tyrimais su gyvūnais neigiamas vaisto poveikis nenustatytas. Verapamilis prasiskverbia pro placentą ir gali sukelti vaisiaus širdies bei kraujagyslių sistemos pokyčių.

Nedidelis vaisto kiekis išsiskiria su motinos pienu, kas vargiai galėtų pakenkti kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Priklausomai nuo individualaus jautrumo, verapamilis gali sutrikdyti gebėjimą vairuoti transporto priemones ar dirbti su mechanizmais. Tai dažniau pasitaiko pradėjus gydyti, keičiant vienus vaistus kitais ar vartojant alkoholį.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Ypač nuo didelių verapamilio dozių arba jau esant širdies ar kraujagyslių sistemos pažeidimui, kai kuris verapamilio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai gali būti didesnis nei kliniškai reikalingas: gali vystytis bradikardinės aritmijos (pvz., sinusinė bradikardija), sinusinio mazgo silpnumas ir asistolija, II ir III° atrioventrikulinė blokada arba prieširdžių virpėjimas, lydimas bradiaritmijos, hipotenzija ir (arba) ortostatinė disreguliacija, atsirasti ar suintensyvėti širdies nepakankamumas. Labai retai gali pasireikšti širdies plakimai ir tachikardija.
Isoptin retard atsargiai skiriamas pacientams, kuriems įsodintas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, nes tada gali padidėti impulso dažnis, jautrumas ir virpėjimo slenkstis. Dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai reiškiniai yra pykinimas (retai - vėmimas), pilnumo pojūtis, vidurių užkietėjimas, kuris kartais gali komplikuotis žarnų nepraeinamumu. Kartais svaigsta ar skauda galvą, parausta oda, juntamas nuovargis, padidėja nervingumas, patinsta kulkšnys, atsiranda eritromelalgija ir parestezijų, neuropatija, drebulys, raudonis ir karščio pojūtis, spengia ausyse. Labai retai gali pasireikšti miastenija, mialgija ir artralgija. Buvo aprašytos pavienės odos alerginės reakcijos (eritema, egzantema, niežulys, dilgėlinė, angioneurozinė edema, Stevens-Jonson sindromas). Suaktyvėjusios transaminazės ir (arba) šarminė fosfatazė kraujo serume gali būti būdingas alerginio hepatito požymis. Gali sutrikti tolerancija gliukozei.
Ilgalaikio gydymo metu vyresniems ligoniams būna ginekomastijos požymių, kurie, nustojus gydytis, išnyko. Pasitaikė ir galaktorėjos atvejų dėl prolaktino kiekio kraujyje padidėjimo. Retkarčiais pasitaiko impotencijos reiškinių.
Labai retais atvejais ilgai gydant Isoptin retard, gali atsirasti dantenų hiperplazija, purpura ir fotodermatitas. Visi minėti reiškiniai, nustojus gydyti, išnyksta.

4.9 Perdozavimas

Intoksikacijos verapamiliu požymiai priklauso nuo išgerto vaisto kiekio, nuo laiko, kada pradėta detoksikacija ir miokardo kontraktilumo (atsižvelgiant į amžių).

Pagrindiniai intoksikacijos požymiai:
Mažas kraujospūdis (kartais neišmatuojamas), šoko požymiai, sąmonės netekimas, I ir II° AV blokada, dažnai lydima Venkebacho periodų ir širdies susitraukimo "iškritimo" arba be jo, pilnutinė AV blokada ir visiška AV ritmo disociacija, "pabėgantis" ritmas, asistolija, sinusinė bradikardija, sinusinio mazgo silpnumas.

Taikomos medicinos pagalbos priemonės:
Priklauso nuo verapamilio suvartojimo laiko, būdo ir apsinuodijimo sunkumo bei jo požymių.
Išgėrus daug pailginto atpalaidavimo tablečių (pvz., Isoptin retard), reikia atminti, kad veiklioji medžiaga atsipalaiduoja iš vaisto formos ir rezorbuojasi per 48 val. Atsižvelgiant į tablečių išgėrimo laiką, atskiros prarytų tablečių dalys lieka kaip depo virškinamajame trakte.

Bendro pobūdžio priemonės:
Patariama plauti skrandį net ir praėjus 12 valandų po vaisto išgėrimo (jei nesigirdi žarnų gurgėjimo). Kai įtariama, kad pacientas apsinuodijo ilgo veikimo izoptinu, patariama plauti ir skrandį, ir žarnyną (stebint per endoskopą), skirti vidurius laisvinančių, statyti aukštas sifonines klizmas.
Jei reikia, taikomos įprastos gaivinimo priemonės: išorinis širdies masažas, dirbtinis kvėpavimas, defibriliacija ir implantuojamas kardiostimuliatorius.

Specifinės priemonės:
Širdies veiklą slopinančio poveikio, hipotenzijos ar bradikardijos pašalinimas. Specifinis priešnuodis kalcis: skiriama 10-30 ml 10% kalcio gliukonato tirpalo į veną (2,25-4,5 mmol). Jei reikia, kalcio gliukonato tirpalo injekcijas galima kartoti ar lašinti į veną (pvz., 5 mmol/val).

Papildomos priemonės:
Esant II ir III° AV blokadai, sinusinei bradikardijai ir asistolijai, skiriamas atropino, izoproterenolio, orciprenalino arba implantuojamas kardiostimuliatorius.
Kai esti hipotenzija, skiriama dopamino, dobutamino, noradrenalino.
Esant miokardo funkcijos nepakankamumui, tęsiamas gydymas dopaminu, dobutaminu ar pakartotinai skiriamos kalcio injekcijos; jei reikia, švirkščiama amrinono kartu su izoproterenoliu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kalcio kanalų blokatorius, ATC kodas – C08DA01.

Kalcio antagonistas verapamilis buvo sukurtas Knoll AG mokslinio tyrimo laboratorijose.
Per 20 metų šis vaistas buvo išsamiai farmakologiškai ir kliniškai ištirtas. Verapamilis
slopina kalcio jonų srautą per membraną į širdies ir kraujagyslių lygiuosius raumenis. Jis
mažina deguonies suvartojimą miokarde tiesiogiai, slopindamas miokardo ląstelių
energetinius procesus ir netiesiogiai, mažindamas pokrūvį.

Dėl kalcio kanalus blokuojančio poveikio vaistas atpalaiduoja širdies vainikinių arterijų
lygiuosius raumenis; dėl to pagerėja miokardo kraujotaka (net stenozės pažeistose vietose),
pašalinami vainikinių arterijų spazmai.
Dėl šių savybių, izoptinas turi išemiją ir krūtinės anginą mažinančių savybių ir tinka visoms
koronarinės ligos formoms gydyti.

Antihipertenzinis izoptino poveikis reiškiasi tuo, kad jis mažina periferinį kraujagyslių
pasipriešinimą, nesukeldamas refleksinio širdies susitraukimų padažnėjimo. Arterinis
kraujospūdis sumažėja jau pirmąją gydymo dieną. Šis poveikis išlieka ilgalaikio gydymo
metu. Izoptinas vartojamas bet kokio sunkumo arterinei hipertenzijai gydyti; sergant lengva
ir vidutinio sunkumo hipertenzija jis vartojamas savarankiškai (monoterapijai), o sunkioms
formoms gydyti derinamas su kitais antihipertenziniais vaistais, ypač diuretikais, taip pat,
remiantis paskutiniųjų tyrimų duomenimis, ir su angiotenziną konvertuojančio fermento
(AKF) inhibitoriais.

Vaistas mažai veikia normalų kraujospūdį.

Izoptinas veikia stipriai antiaritmiškai: šis poveikis ypač veiksmingas gydant supra-
ventrikulinius širdies ritmo sutrikimus. Jis lėtina sujaudinimo plitimą atrioventrikuliniame
mazge. Priklausomai nuo ritmo sutrikimo pobūdžio, preparatas arba atitaiso normalų širdies ritmą, arba sunormina skilvelių susitraukimo dažnį. Izoptinas neveikia arba mažai retina normalų širdies ritmą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Verapamilis, veiklioji izoptino medžiaga, greitai ir beveik visiškai absorbuojasi iš plonosios žarnos. Jo absorbcija yra 90-92%. Skiriant vieną kartą (injekcijomis į veną arba per os), nepakitusio verapamilio plazmos pusinės eliminacijos laikas yra nuo 3 iki 7 val. Vartojant pakartotinai, verapamilio plazmos pusinės eliminacijos laikas gali būti beveik dvigubai ilgesnis. Preparatas beveik visiškai metabolizuojamas. Pagrindiniai metabolitai yra norverapamilis ir pirminiai bei antriniai aminai.
Verapamilis ir jo metabolitai daugiausia išsiskiria per inkstus: tik 3-4% vaisto pasišalina nepakitusio. Per 24 val. su šlapimu išsiskiria 50%, per 48 val. - 55-60%, per 5 dienas - 70% verapamilio dozės. Maždaug 16% dozės pasišalina su išmatomis. Neseniai atliktais tyrimais nustatyta, kad asmenų, kurių inkstai sveiki, ir pacientų, sergančių galutine inkstų funkcijos nepakankamumo stadija, verapamilio farmakokinetika yra tokia pat.

Sergantiesiems koronarine (išemine) širdies liga ir arterine hipertenzija koreliacija tarp vaisto koncentracijos kraujo plazmoje ir terapinio veiksmingumo nenustatyta; nedidelė koreliacija nustatyta tarp verapamilio koncentracijos ir PR intervalo trukmės. Vartojant ilgo veikimo formas, verapamilio koncentracijos kreivė yra daug ištęsta, plokštesnė ir labiau pastovi, nei vartojant įprastas vaisto formas. Maždaug 90% verapamilio hidrochlorido jungiasi su plazmos baltymais.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lėtinis toksiškumas
Lėtinis toksiškumas tirtas 18 mėnesių trukusiais bandymais su SPF linijos (padermės)
žiurkėmis ir biglų veislės šunimis. Verapamilio dozė žiurkėms buvo nuo 10 iki 62,5 mg/kg
kūno svorio; vaisto buvo sušeriama su maistu. Vaisto dozė šunims buvo nuo 10 iki 85 mg/kg kūno svorio; vaisto buvo skiriama kapsulėmis.
Žiurkės gerai toleravo visas verapamilio dozes, neatsirado jokių šalutinių reiškinių. Šunys
taip pat gerai toleravo preparatą. Nuo 60 mg/kg kūno svorio (ir didesnės) verapamilio
dozės 3 šunys (iš 42) žuvo. Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimais nustatyta, kad gyvūnams
suretėjo pulsas, sulėtėjo atrioventrikulinis laidumas ir sumažėjo kraujospūdis, Taip pat
buvo nustatyta dantenų hiperplazija, kuri baigus gydyti praėjo.
Pasibaigus eksperimentui, visi hematologiniai ir klinikiniai tyrimai buvo normalūs.
Morfologiniais tyrimais kokių nors pokyčių susijusių su verapamilio skyrimu, neaptikta.

Teratogeninis (fetotoksinis) poveikis
Embriotoksiškumo tyrimais, atliktais su triušiais (dozė nuo 5 iki 15 mg/kg kūno svorio) ir žiurkėmis (dozė nuo 15 iki 60 mg/kg kūno svorio) kokių nors embriotoksinio poveikio požymių neaptikta. 60 mg/kg kūno svorio dozė veikė embriotoksiškai žiurkių pateles (embrionai žūdavo dažniau). Kokių nors teratogeninio ir embriotoksinio poveikio žmonėms nenustatyta.

Mutageninis poveikis
Tyrimais in vitro ir in vivo nustatyta, kad verapamilio hidrochloridas mutageniškai neveikia. Ilgalaikiais tyrimais su žiurkėmis kokio nors kancerogeninio vaisto poveikio požymių neaptikta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Išgrynintas vanduo
Žaliasis lakas E 104 + E 132
Makrogolis 400
Makrogolis 6000
Magnio stearatas
Metilhidroksipropilceliuliozė
Mikrokristalė celiuliozė
Montanglikolio vaškas
Natrio alginatas
Povidonas (konstanta K = 30)
Titano dioksidas (E 171).

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomi.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Dėžutėje yra lizdinės plokštelės, kuriose yra 20 arba 100 tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.